DĖL ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS OFICIALIOS INFORMACIJOS SURINKIMO IR TEIKIMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJAMS IR SKLEIDĖJAMS TVARKOS APRAŠO

 Seimo nariui Tomui Tomilinui

Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariams

Lietuvos žurnalistų sąjungai

UAB „Anykštos redakcija“

  Reaguodami į Anykščių rajono savivaldybės tarybos narių, Lietuvos žurnalistų sąjungos, šalies ir Anykščių rajono visuomenės informavimo priemonių, bendruomenės reakciją teikiame komentarą dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2025 m sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-AĮ–30 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

   Aprašas yra skirtas Administracijos, jos darbuotojų bendravimui su Visuomenės informavimo priemone, kurią  Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 dalis apibrėžia taip: „Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.“ Šis Aprašas neskirtas Administracijai bendraujant su gyventojais, t. y. gyventojai jiems rūpimais klausimais gali skambinti, kreiptis raštu, siunčiant paklausimą paštu ar elektroniniu paštu, bet kuriam kompetentingam tuo klausimu Administracijos darbuotojui ir jiems bus  atsakyta kaip iki šiol yra įprasta (skambučio metu, el. laišku ar įprastu paštu).

   Atkreiptinas dėmesys, jog minimas Aprašas nėra naujiena, Administracijos oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarka nustatyta ir galioja nuo 2013 m. Ji patvirtinta Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 16 d.  įsakymu Nr. 1-AĮ-655 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (vėliau, ji du kartus keista:  Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio  17  d. įsakymu Nr. 1-AĮ-516 ir 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-99). 

   Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įrašyta, jog „Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas“, o to paties straipsnio 6 dalies 2 punkte teigiama, jog savivaldybės administracijos direktorius „organizuoja savivaldybės administracijos darbą, <...> atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Tad atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą Administracijos direktorius savarankiškai yra kompetentingas nustatyti vadovaujamos įstaigos vidinius procesus įskaitant ir Administracijos bendravimą su visuomenės informavimo priemonėmis leisdamas įsakymus veiklos klausimais, kuriais tvirtinami Administracijos vidaus dokumentai, šiuo atveju minimas Aprašas.

   Naujoje Aprašo redakcijoje įtvirtinta bendra nuostata – Administracijos darbuotojui (neatsižvelgiant į užimamas pareigas) teikiant oficialią informaciją apie Administracijos veiklą prieš tokią informaciją ištransliuojant ją turi derinti su savo tiesioginiu vadovu. Pabrėžtina – su tiesioginiu vadovu, o ne visais atvejais su Administracijos direktoriumi ar savivaldybės meru, kaip tai bendruomenėje bandoma interpretuoti.

   Aprašo 6 p. įtvirtinta, jog „Skyriuose dirbantys specialistai gavę informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo žodinį arba rašytinį prašymą pateikti informaciją, apie tai informuoja savo tiesioginį vadovą, t. y. skyriaus vedėją, ir suderinus informaciją pateikia atsakymą, vadovaujantis apraše numatytais informacijos teikimo terminais“. Kaip matyti šioje nuostatoje (priešingai nei teigiama žiniasklaidoje pasirodžiusiuosiuose teiginiuose) iš viso nėra  draudimo Administracijos skyriuose dirbantiems specialistams bendrauti su visuomenės informavimo priemonėmis, žurnalistais ar jiems teikti informaciją žodžiu, t. y. šiame lygmenyje (specialistų) teikiant informaciją, informacijos pateikimo būdas Apraše iš viso nereglamentuotas, taip pat nereglamentuotas ir tokios teiktinos informacijos derinimo su tiesioginiu vadovu būdas (kaip rodo praktika dažnu atveju užtenka tik su juo pasitarti, visai įmanoma, jog tokio pasitarimo metu nusprendžiama, jog vis dėlto tikslinga pasitarti ne tik su tiesioginiu vadovu, bet ir kitais kompetentingais Administracijos skyriais ar specialistais, disponuojančiais reikiama informacija). Minimoje Aprašo nuostatoje reikalavimai teikiamai informacijai yra tik du: a) prieš specialistui teikiant tokią informaciją, ją suderinti su savo tiesioginiu vadovu (Administracijos skyrių atveju – skyriaus vedėju) ir b) laikytis terminų, reglamentuojančių tokios informacijos pateikimą. Išskleisime šiuos reikalavimus kiek plačiau:

Dėl skyrių specialistų teikiamos informacijos derinimo su tiesioginiu vadovu.                   

   Atkreiptinas dėmesys, jog senojoje Aprašo redakcijoje (toliau – Senasis aprašas) Administracijos skyrių specialistai be atskirojo Administracijos direktoriaus įgaliojimo iš viso negalėjo teikti tokios oficialios informacijos, nes Senojo aprašo 7 p. buvo įtvirtinta, jog tokią oficialią informaciją teikia: Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, Anykščių rajono savivaldybės administracijos skyrių vedėjai pagal savo kompetenciją, struktūrinių padalinių vadovai, valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs administracijos direktoriui, Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus specialistas ryšiams su visuomene, kitas administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo. Senojo aprašo 8 punkte buvo įtvirtinta, jog „neįgalioto asmens pateikta informacija apie Savivaldybės veiklą yra to asmens asmeninė nuomonė“. Nuostatos, jog neįgalioto asmens pateikta informacija apie savivaldybės veiklą yra asmeninė to asmens nuomonė buvo nuspręsta atsisakyti kaip ydingos, kadangi tokie pareiškimai visų pirma, neatspindi oficialios Administracijos nuomonės, todėl jie gali būti laikomi klaidinančiais, o kai kuriais atvejais (sąmoningai ar ne) net kenkiančiais Administracijos reputacijai, antra sunkina bendruomenės supratimą, kas gi tuomet yra oficiali informacija, nes po tokio pasisakymo Administracija turi pateikti ne tik oficialią informaciją, bet ir galimai paneigti darbuotojo išsakytą „asmeninę nuomonę“, dėl ko netgi tam tikrais atvejais galėtų kilti teisinė rizika Administracijai įsivelti su savo darbuotojais į teisminius ginčus. Tad įvertinus šias rizikas naujojoje Aprašo redakcijoje atsisakyta nuostatos Administracijos specialistams prieš teikiant informaciją gauti Administracijos direktoriaus įgaliojimą ir jiems suteikta teisė teikti informaciją laisviau, tačiau, kaip minėta, prieš tokią informaciją ištransliuojant (žodžiu ar raštu) ją suderinti bent jau su tiesioginiu savo vadovu. Tokios informacijos derinimas reikalingas tam, jog visų pirma bus pateikiama oficiali Administracijos pozicija, antra galimi atvejai, jog darbuotojas, ketinantis teikti informaciją, gali disponuoti ribota informacija apie prašomą dalyką, taip pat stokoti specialiųjų teisinių ar administracinių žinių.

   Be abejo, kai oficialios informacijos prašoma iš aukštesnes pareigas užimančių Administracijos darbuotojų (skyrių vedėjų, seniūnų) ar platesnės apimties, apimančios ne vieno Administracijos padalinio veiklą, tuomet ir tokios teikiamos informacijos svarba Administracijai yra didesnė, tad tokios informacijos teikimui vadovaujantis Aprašo 10 punktu kooperuojama padalinių kompetencija, su ja, kaip įstaigos vadovas, supažindinamas Administracijos direktorius, ir ji teikiama raštu, laikantis Apraše nustatytų terminų. 

   Spaudoje pasirodžiusiose publikacijose nuogąstaujama, jog neva nuo šiol seniūnai, skyrių vedėjai be savo tiesioginio vadovo žinios su žurnalistais nebendraus dėl „kasdieniškų, buitiškų dalykų“. Pabrėžtina, jog Aprašas reglamentuoja oficialios informacijos teikimą apie Administracijos veiklą, tad kasdieniuose reikaluose apie „tvoras, šiukšles, šunis, avis, keliukus ar medžius“ Aprašo nuostatos Administracijos darbuotojams jų kompetencijos ribose nedraudžia tokią informaciją suteikti, visi Administracijos skyrių vadovai, seniūnai yra pakankamai patyrę ir kompetentingi atskirti tą ribą, kada prašoma informacija yra „buitinė“, o kada jau „oficiali“, tad to atskirai Apraše aptarti net nėra prasmės.

Dėl informacijos pateikimo terminų.

   Suprantamas visuomenės informavimo priemonių, žurnalistų siekis bet kokią juos dominančią informaciją gauti nedelsiant, tuo pat metu, kai jos prašoma, ir nesvarbu, kas ją iš Administracijos darbuotojų jiems besuteiktų, tačiau Lietuvoje galiojantys teisės aktai nesuteikia šioms informavimo priemonėms tokios privilegijos. Visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo, kuris nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką) 6 straipsnio 4 dalis numato, jog „Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę“. Tad ir Aprašo 10 punkte atkartoti šie įstatymo reikalavimai yra pagrįsti ir protingi. Administracijos darbuotojų veikla yra planuojama, darbuotojai atlikdami tarnybines užduotis dirba savo suplanuotu režimu ir terminais, tad įsitraukus į kitą atliekamą užduotį, tuo metu netikėtai paskambinus žurnalistui ir tuojau pat paprašius vienokios ar kitokios informacijos, jos neretai net ir neįmanoma iš karto pateikti, kadangi dažnu atveju ją darbuotojui taip pat reikia surasti, apibendrinti, ypač žinant (deja, susiklostė tokia neigiama praktika), jog vietos informavimo priemonės dažnu atveju pasakytus žodžius  stengiasi interpretuoti Administracijos nenaudai, o kartais net ir pašiepiančiai ar pasityčiojant (šių veiksmų prašome nepainioti su kritika). 

Dėl išankstinių Visuomenės informavimo priemonių vizitų derinimo.

   Visuomenės informavimo priemonių bendruomenė išreiškė nuostabą dėl Aprašo 10 p. reikalavimo „Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atvykimas į Savivaldybės administraciją rengti reportažų, filmuoti ar pan. (kai reikalinga pateikti informaciją, nuomonę ar kita) turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos direktoriumi iš anksto. Viešosios informacijos rengėjai, pageidaujantys susitikti su Savivaldybės vadovais, informuoja komunikacijos specialistą apie būsimo pokalbio laiką, temą ir pateikia preliminarius klausimus. Komunikacijos specialistas suderina susitikimo laiką ir apie jį informuoja viešosios informacijos rengėjo atstovą“.

   Visų pirma, šia nuostata yra gerbiamas tiek žurnalistų, tiek Administracijos darbuotojų, Savivaldybės vadovų darbo laikas. Kaip minėta, visi savivaldybės darbuotojai dirba planuodami savo veiklą, neretai savivaldybės vadovų darbo laikas suplanuotas keletą dienų į priekį, tad iš anksto suderinus susitikimus, savivaldybės vadovai ir darbuotojai galės suderinti savo darbotvarkes, tinkamai pasiruošti pokalbiui, pateikti išsamius ir pagrįstus atsakymus. Antra, žurnalistas atvyksta pasirengęs, surinkęs pakankamai informacijos konkrečia viena jam rūpima tema, tad ir savivaldybės atstovams reikia to paties, ypač jei bus kalbama apie įvykius, įvykusius prieš kurį laiką. Pabrėžtina, jog šioje Aprašo nuostatoje nereikalaujama pateikti konkrečius klausimus (t. y. juos suderinti iš anksto), nuostatoje kalbama apie „preliminarius klausimus“, t. y. vien tam, kad orientuotis apie ką bus kalbama, kas žurnalistus domina. Stebina, kodėl tai sukėlė nuostabą, nes toks reguliavimas yra įprasta praktika ir dabartiniame savivaldybės ir visuomenės informavimo priemonių bendravime. Mūsų žiniomis, tai taikoma ir daugelyje institucijų, siekiant palaikyti konstruktyvų dialogą su žiniasklaida ir užtikrinti informacijos kokybę.

Dėl neteiktinos informacijos.

   Kaip minėta šio komentaro pradžioje, Aprašas yra skirtas Administracijos ir Visuomenės informavimo priemonių bendravimui tarpusavyje, tad, jei į Administraciją kreipiasi ne žiniasklaidos atstovai, jiems informacija yra teikiama ne šio Aprašo, o kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

   Apibendrinus, darytina išvada, jog Aprašas atitinka teisinius reikalavimus ir užtikrina kokybišką informacijos teikimą, atitinkantį teisėtumo, aiškumo bei viešojo administravimo principus. Ateityje Aprašas galėtų būti peržiūrimas ir tobulinamas, atsižvelgiant į jo taikymo praktiką, pasikeitusias teisines ar socialines aplinkybes bei suinteresuotų šalių pasiūlymus.

   Su Aprašu galima susipažinti Teisės aktų registro puslapyje ir Anykščių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/327b7626d1c111efa5ddd96c482819f5

https://www.anyksciai.lt/turinys/ziniasklaidai/informacijos-surinkimo-ir-teikimo-viesosios-informacijos-rengejams-tvarka/340

 Anykščių r. savivaldybės informacija