Tarptautinėje statybų verslo parodoje vykusioje diskusijoje „TVARUS MIESTAS – IŠMANUS MIESTAS?“ Anykščius pristatė Daiva Gasiūnienė
Penktadienį 11 valandą Litexpo rūmuose vyko diskusija-forumas apie tvarius miestus. Buvo diskutuojama apie tai, kokias tvarumo priemones matote taikomas dabartyje ir kaip jos įsilieja į mūsų kasdienybę, Kokios priemonės veikia geriausia? Kokie svarbiausi aspektai, judant tvarių ateities miestų link.
Diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi ir bendrų sprendimų ieškojo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vilniaus miesto vyriausiosios architektės patarėja Beatričė Umbrasaitė, Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis, „ENEFIT Lietuva“ vadovas Vytenis Koryzna, „Garant ProTech“ direktorius Ignas Urbonas.
Anykščiai buvo pristatyti kaip vienas švariausių ir mėgstamiausių Lietuvos kurortinių miestų. Taip pat – žalias, lėtą poilsį propaguojantis, medinis miestas. Diskusijoje architektė Daiva Gasiūnienė dalinosi įžvalgomis, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama tvariai atnaujinant ir plečiant miestą. Kokios tvarumo strategijos laikosi Anykščiai.
Tvaraus miesto koncepcija apima ekologišką praktiką, žaliąsias erdves ir pagalbines technologijas miesto aplinkoje, siekiant sumažinti oro taršą ir pagerinti oro kokybę, apsaugoti natūralius gamtos elementus. Dažnai miestai sukelia revoliucijas – atrandami ir įgyvendinami galingi procesai ir sprendimai, kuriuos galima pritaikyti visame pasaulyje. Tačiau dabar miestai yra vieni didžiausių teršėjų, todėl galvojant apie ateitį reikalinga rasti būdą, kaip sumažinti statybų sektoriaus CO2 emisijos kiekį. Miestai, kuriuose gausu gyventojų ir infrastruktūros, yra ypač pažeidžiami tam tikrų klimato kaitos padarinių ir kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip karščio bangos, staigūs potvyniai, tarša, triukšmas ir dirvožemio tarša. Vienas iš būdų, kuris gali paskatinti teigiamus pokyčius, – medinė statyba. Pasaulyje ne tik populiarėja medinė statyba, tačiau yra ir pastatų, kurie pagamina daugiau energijos, nei suvartoja. Kas turėtų inicijuoti tokių pastatų statybą Lietuvoje: verslas ar valdžios institucijos? Ko reikia, kad verslas žengtų pirmą žingsnį energiją gaminančių pastatų link? Ar užtektų, kad valdžios institucijos suteiktų kompensacijas tokiuose būstuose norintiems įsikurti žmonėms? Kaip rasti kompromisą tarp verslo ir valdžios atstovų? Miestų vystymui būtina tinkama tvarumo ir technologijų sinergija, kas gali ją paskatinti?
Anykščių r. savivaldybės informacija



