Kraštotyrininkų susitikimas „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“ L. ir S. Didžiulių bibliotekoje

   Šeštadienį, balandžio 27 dieną, Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekoje vyko tradicinis anykštėnų kraštotyrininkų susirinkimas „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“. Susitiko Lietuvos kraštotyros valdybos nariai ir Anykščių miesto Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai. Renginį moderavo draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius. Susirinkusius pasveikino bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, Anykščių mero Kęstučio Tubio sveikinimo žodį perdavė mero patarėja Rūta Neniškienė.

   Kraštotyrininkų sambūrį sudarė trys dalys: telkiančioji (sveikinimų ir dovanėlių), ugdančioji (pranešimų) ir įkvepiančioji (gamtotyros). Klausėmės Gedimino Grinos pranešimo apie Anykščių kaimo Vajėšių kaimo giminės geneologiją, sužinojome apie giminę, kuri, pasirodo, per vieną santuoką susijusi su rašytoju Antanu Baranausku. Antrasis pranešimas buvo skirtas asmeninei bibliotekai. Pranešėja signatarė Irena Andrukaitienė pasakojo apie vertingą savo šeimos biblioteką, kurioje surinkta knygų lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Tai grožinė literatūra, enciklopedijos, knygos apie alpinizmą, yra netgi reta knyga pamyrų kalba. Trečioji kalbėjo Genovaitė Ražanienė, skyrusi savo pranešimą Anykščių literatų klubo, švenčiančio gyvavimo 20-metį leidiniams. Išleistos trys anykštėnų literatų knygos: „Marčiupys 2010 m.“, „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“ ir „Marčiupys 2016 m.“. Leidiniuose dera jaunųjų ir labiau patyrusių kūrėjų poezija bei proza. Ketvirtasis pranešėjas, dr. Bronius Šablevičius, įkvėpė besiklausančius gyvosios ir negyvosios Anykščių gamtos grožiu. Anykščių rajonas balansuoja ant ribos tarp vidurio ir rytų Lietuvos. Čia gyvena kai kurios labai retos arba nykstančios gyvūnų rūšys: Šventosios intakuose kažkada gyveno žuvis – vijūnas, stovinčiose sausose pušyse veisiasi vertingas, ES saugomas Šneiderio vabalas, durpynuose, kurių vertingumo nesuprasdami eksportuojame durpes, kažkada gyveno baltieji tetervinai – žvyrės. Įdomiausia vieta biologui – pelkė. Iškasus joje gilią duobę, galima stebėti Lietuvos gamtos praeities sluoksnius, o per mikroskopą tirdami tuose sluoksniuose išlikusias žiedadulkes, mokslininkai atrado, kad Lietuvoje kažkada augo sekvojos.

   Pranešimus apibendrino etnologas Libertas Klimka, paminėjęs, kad kraštotyrininkų indėlis Anykščiuose yra didelis, o kraštotyrą visų pirma įkvepia meilė gimtajam kraštui.

Informaciją parengė mero patarėja Rūta Neniškienė

Nuotraukos Audronės Berezauskienės, Rūtos Neniškienė ir Tautvilio Užos