Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatai

2010 metai

PAULIUS VAIDOTAS SUBAČIUS

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“.

Paulius Vaidotas Subačius gimė 1968 m. gegužės 4 d., Vilniuje.

Tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas.

Apdovanojimai:

1998 ir 2003 m. Valstybinė mokslininko stipendija.

2003 m. „Bažnyčios Kronikos“ fondo žymuo.

2004 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už knygą „Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės“.

2004 m. Juozo Prunskio premija.

2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.


2011 metai

RIMANTAS POVILAS VANAGAS

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už dokumentinės prozos knygą „Peslių akademija“

 

Rimantas Povilas Vanagas gimė 1948 m. spalio 10 d. Peslių k., Anykščių r.

Rašytojas prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenininkas.

Apdovanojimai:

1979 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija už eilėraščių rinkinį „Autobiografijos pradžia“.

1983 m. Maksimo Gorkio premija už eilėraščių rinkinį rusų kalba „Motinos laiškas“.

1988 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybinio konkurso laureatas.

2002 m. pelnė Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premiją.

2003 m. Juozo Tumo-Vaižganto premija už dokumentinės prozos knygą „Iš vieversių gyvenimo“.

2004 m. Jono Marcinkevičiaus premija už dokumentinės prozos knygą „Žmonės mylėjo žmones“.

 


2012 metai

ALGIMANTAS ZURBA

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už romaną „Krisius“

 

Algimantas Zurba gimė 1942 m. vasario 8 d. Žvaguičių k., Biržų r.

Rašytojas, publicistas, redaktorius.

Apdovanojimai:

1974 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymų rinkinį „Keistuolių miestas“.

1978 m. Lietuvos komjaunimo premija už romaną „Šimtadienis“.

1982 m. LSSR valstybinė premija už romaną „Integralas“ ir apsakymų rinkinį „Išmeskit narvelį“.

1985 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą „Skersvėjis“.

1986 m. Garbės ženklo ordinas už literatūrinę veiklą.

1995 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Savūnė“.

2003 m. Žemaitės literatūrinė premija už romanų trilogiją „Savūnė“; ...eina; ...jai tešviečia“.

2003 m. vasario 25 d. suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

2006 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos Lietuvos skyriaus premija už romaną „Melnragės akmenys“.

2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija.

 


2014 metai

GINTAUTAS DABRIŠIUS

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už poezijos knygas „Joju vienas“ ir „Upė Jekaterinai“.

 

GINTAUTAS DABRIŠIUS gimė 1950 m. spalio 10 d. Sarginės k, Prienų r.

Poetas.

Apdovanojimai:

1983 m. Zigmo Gėlės premija už knygą „Vienplaukis prie plento“.

2006 m. „Poezijos pavasario“ laureatas už knygą „Sviest akmenuką“.

2012 m. Salomėjos Nėries premija už eilėraščių rinkinį „Joju vienas“.

2012 m. Vieno Lito premija už knygą „Joju vienas“.

 


2015 metai

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už poetinės publicistikos knygas „Gyvenu vina. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, pasirašytas žemaitišku autorės vardu Viktorija Daujotė.

 

 

Viktorija Daujotytė-Pakerienė gimė 1945 m. spalio 1 d. (tikroji gimimo data 1944 m. gruodžio 23 d. [1]) Keiniškės k., Telšių r.

Lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Apdovanojimai:

1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

1998 m. „Varpų“ literatūrinė premija.

2002 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas.

2007 m. Konstitucijos taurė (kartu su Edvardu Gudavičiumi).

2008 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija.

2009 m. Nacionalinė pažangos premija, už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros bei meno tyrimą ir interpretavimą.

2010 m. Barboros Radvilaitės medalis, už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai.

2010 m. Jotvingių premija.

2011 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) premija.

2015 m. Antano Baranausko literatūrinė premija už poetinės publicistikos knygas „Gyvenu vina. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, pasirašytas žemaitišku autorės vardu Viktorija Daujotė.

 

 


2016 metai

ERIKA DRUNGYTĖ

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta už eilėraščių knygą „Patria“.

 

Erika Drungytė, rašytoja, vertėja, kritikė. Gimė 1971 m. sausio 27 d. Kaune. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1996–2002 m. – doktorantūros studijos VDU, lektorė. 2002 m. apsigynė daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete. Įvairių kultūros renginių organizatorė, projektų dalyvė. Nuo 1999 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1998 m. lietuvių literatūros lektorė Latvijos universitete. Nuo 2002 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Nuo 2010 m. LRS valdybos narė. Almanacho „Poezijos pavasaris 2011“ sudarytoja.

Apdovanojimai:

1995 m. Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė.

 1997 m. pelnė apdovanojimą už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“.

2003 m. „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja.

2004 m. jai  įteiktas savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės“ prizas.

2008 m. įteiktas „Poezijos pavasario“ Kauno radijo ir televizijos prizas už knygą „Rūkas ir vėjas“.

2009 m. įteikta Salomėjos Neries vardo premija už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas“.

2010 m. premija už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą už latvių poetų Arvio Vigulo eilėraščių vertimus ir Lianos Langos eilėraščių knygą „Vienišieji“.

 2010 m. „Literatūrinės lapės“ prizas festivalyje „Literatūrinė Panevėžio žiema“.

2013 m. UAB „Kauno vandenys“ prizas už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą („Poezijos pavasaris“  2013m.).


2018 m.

 Vladas Braziūnas

    Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatas 2018 m.

    Gimė 1952-02-17 Pasvalyje. 1962–1972 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, o 1997 dar baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Lietuvos ryto“ redakcijose. Nuo 1996 m. atsidėjęs kūrybai (nuo 2002 m. PEN narys). Daugelio asociacijų ir draugijų narys. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyros klubo Ramuva kūrėjų, ekspedicijų dalyvių. Kūrybą publikuoja kultūrinėje spaudoje, rinkiniuose, almanachuose. Daug verčia iš rusų, latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, anglų kalbų (nuo 2004 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys). Jo kūryba išversta į albanų, kartvelų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, lenkų, rusų, slovakų, švedų ir kitas kalbas. Kartu su kompozitoriais parašė kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, operą vaikams.

    Apdovanotas keliomis dešimtimis premijų, daugelio poezijos pavasarių prizininkas, 2012 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos už poetinius atradimus gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėjautą laureatas.

 

 


2019 metai

Valdas Papievis

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta  už knygą „Brydė“.

Valdas Papievis gimė 1962 m. liepos 9 d. Anykščiuose.

Lietuvių prozininkas, vertėjas.

1980 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1985 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros studijas. Po studijų 1985–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto rektorate. 1990–1992 m. buvo tuometinio Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio patarėjas. 1988–1990 m. su bendraminčiais leido nuo sovietinės cenzūros nepriklausomą kultūros žurnalą „Sietynas“. Nuo 1995 m. gyvena Paryžiuje, Prancūzijoje. Iki 2004 m. dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. Bendradarbiauja (teikia žinias iš Prancūzijos) su Lietuvos radiju LRT, buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės valdybos sekretorius.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1989 m.

Apdovanojimai:

1989 m. apdovanotas Antano Jonyno premija už romaną „Ruduo provincijoje“.

1989 m. Lietuvos kritikų premija už „Sietyno“ leidimą.

2003 m. romanas „Vienos vasaros emigrantai“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas romaną „Eiti“ paskelbė Meniškiausia 2010 metų knyga ir skyrė metinę premiją (2011 m.).

2011 m. Rokiškyje už romaną „Eiti“ Valdui Papieviui įteikta Liudo Dovydėno premija.

2014 m. Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Jūra, arba Savižudybės prevencija“.

2015 m. romanas „Odilė, arba oro uostų vienatvė“ nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje, įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

2016 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką.

 

Valdas Papievis. Benedikto Januševičiaus nuotrauka


2020 metai

Vytautas Martinkus

 

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta  už knygą „Tavo bažnyčios rūsys“.

Vytautas Martinkus gimė 1943 m. gegužės 28 d. Jerubiškiuose, Jurbarko rajone.

Prozininkas, eseistas, literatūros kritikas, literatūrologas, meno filosofas, pedagogas.

1960 m. baigė Eržvilko vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. 1971–1974 m. buvo Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus prie Istorijos instituto doktorantas, disertaciją apgynė 1981 m. Vilniaus universitete. 1960–1962 m. dirbo elektriku, 1964–1970 m. Žemės ūkio projektavimo institute ėjo techniko, inžinieriaus pareigas. 1966–1971 m. Kauno politechnikos instituto filosofijos katedros asistentas, vėliau docentas. 1974–1982 m. Lietuvos SSR rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius, 1986–1988 m. valdybos sekretorius, 1988–1989 m. valdybos pirmininkas, 1989–1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos ir jos valdybos pirmininkas. 1994–2008 m. Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių literatūros katedros docentas, 1999–2008 m. šios katedros vedėjas, nuo 2011 m. lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorius. 1998–2012 m. Lietuvos edukologijos universiteto tęstinio mokslo leidinio ,,Teksto slėpiniai“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas, nuo 2012 m. redaktorių kolegijos narys, literatūrologinės teksto analizės laboratorijos vadovas. Mokslo darbų žurnalo „Žmogus ir žodis“, kultūros žurnalo „Santara“, almanacho „Varpai“ redaktorių kolegijų narys. Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos, Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo (European Network of Comparative Literatures), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Nuo 2018 m. – akademikas emeritas. Jo prozos kūrinių (romanų, apysakų, novelių, esė) išversta į keliolika užsienio kalbų.

A p d o v a n o j i m a i :
1985 m. Lietuvos SSR valstybinė premija už romaną „Medžioklė draustinyje“.
1995 m. Almanacho „Varpai“ premija.
1999 m. Juozo Paukštelio premija už romaną „Simonija“.
2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
2005 m. apysakų knyga „Šuns mazgas“ įtrauka į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2008 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos apdovanojimas „LATGA-A Aukso žvaigždė“.
2009 m. romanas „Žemaičio garlėkys“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2010 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija už istorinį romaną „Žemaičio garlėkys“.
2011 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už monografiją „Estetinė literatūros gyvybė“.
2012 m. Lietuvos mokslų akademijos vardinė Vinco Krėvės mokslo premija už darbų ciklą „Vertybinė šiuolaikinės lietuvių prozos samprata“.
2013 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
2013 m. Vilniaus miesto savivaldybės padėkos raštas.
2013 m. nominuotas Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai.
2013 m. Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
2014 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis.
2018 m. Romanas „Tavo bažnyčios rūsys“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2018 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Evgenios Levin nuotrauka


2021 metai

Regina Katinaitė-Lumpickienė

Antano Baranausko literatūrinė premija skirta   už eilėraščių rinkinius  „Tapuolia pūkas aky“ ir „Varna su baltu plūksnu“. Poetė viena iš nedaugelio Lietuvoje ištikima savo tarminiam aukštaitiškam rašymui, lyg mūsų laikų Baranauskas.

Poetė, vertėja.

Regina Katinaitė-Lumpickienė gimė 1955 m. spalio 31 d. Utenoje, augo Juknėnų kaime.

Baigė Utenos 2-ąją vid. mokyklą (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija). Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.  Dirbo Utenos centrinėje bibliotekoje, Utenos rajono Kultūros skyriuje, Kultūros namuose, nuo 1991 m. – Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Jos kūrybos įtraukta į įvairius rinkinius („Po Aukštaitijos pilnatim“, „Taip tyliai tyliai“, „Po Juknėnų klevais“, „Širdies melodija tyli“, „Atokios stotys“ ir kt.), rusų poezijos vertimų paskelbta almanachuose „Birželio sodai“, „Rytai“, vengrų, lenkų poezijos vertimų – almanache „Verdenė“, baltarusių, lenkų, ukrainiečių poezijos vertimų – almanache „Karalių delnuose“. Autorės eilėraščių išversta į vengrų kalbą ir publikuota Vengrijoje poezijos rinkiniuose, almanachuose ir žurnaluose.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2003 m.

Apdovanojimai:
1992 m. Boriso Dauguviečio premija (II laipsnio diplomas) už Antano Miškinio „Žaliaduonių gegužės“ inscenizaciją.
2003 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už eilėraščių ir vertimų knygą „Grąžinu tau laiką“ ir eilių ciklą romantinės muzikos ansambliui.
2010 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių aukštaičių uteniškių tarme knygą „Paraič nama“.

             Adolfo Sinkevičiaus nuotrauka


2022 m.

Vytautas Kaziela

 

Antano Baranausko  literatūrinė premija skirta rašytojui Vytautui Kazielai už knygą „Sapnų slidininkas“.

Poetas, publicistas.

Gimė 1955 12 13, Valančiuose, Molėtų rajone.
Mokėsi Suginčių vidurinėje mokykloje, statybos technikume, Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios“ ir „Utenos Diena“ vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 2007 m. leidyklos „Kamonada“ vyriausiasis redaktorius.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m.

A p d o v a n o j i m a i :
1993, 1994, 1998 m. Kazio Umbraso literatūrinė premija.
2006 m. Antano Miškinio premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“.
2013 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už aukštaitiškos elegijos tęstinumą, lietuvių literatūros išliekamąją vertę.

L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotrauka


 

© 2017 Anykščių savivaldybė. Sprendimas: UAB "Fresh Media"
  •