Sveikatos apsauga

Visuomenes sveikatos rėmimo specialiosios programos dalykinė ir lėšų panaudojimo ataskaita

Visuomenes sveikatos rėmimo specialioji programa

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2010 m. ataskaita 

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija 

 ANYKŠČIŲ RAJONO GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2010 M.

Daugiausiai žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (daugiau kaip 50 proc. mirčių), piktybinių navikų (apie 20 proc. mirčių) ir traumų bei apsinuodijimų. Dauguma širdies kraujagyslių bei vėžinių susirgimų sukelia mirtį ar negalią tik todėl, kad jos diagnozuojamos ir pradedamos gydyti per vėlai. Deja, beveik visada tik susirgus nepasireiškia jokie juntami simptomai, ir žmonės nesikreipia į gydytojus. Todėl užbėgsite ligai už akių, jeigu periodiškai, net nejausdami jokių sveikatos sutrikimo požymių, atliksite tyrimus, kurių dauguma visai nesudėtingi. Kokius tyrimus reikia atlikti, priklauso nuo Jūsų amžiaus, lyties ir net galimo paveldimumo.
Kokius tyrimus reikia atlikti ir kada?
Onkologinės ligos
 bendras kraujo tyrimas (suaugusiems kasmet);
 vidaus organų echoskopija (nuo 35 metų kasmet);
 dermatologo apžiūra (atsiradus naujadarams odoje arba pasikeitus anksčiau buvusiems apgamams);
 išmatų tyrimas dėl akimi nematomų kraujo pėdsakų (nuo 50 metų kasmet);
 tiesiosios, riestinės (nuo 50 metų kas 5 metai) ir storosios žarnos endoskopinis tyrimas (nuo 50 metų kas 10 metų).
Vyrams:
 prostatos tyrimas pro tiesiąją žarną (nuo 50 metų kasmet);
 prostatos specifinio antigeno PSA tyrimas kraujyje (nuo 45 metų kasmet).
Moterims:
 savarankiška krūtų apžiūra (suaugusioms moterims bent kas 3-6 mėnesius);
 ultragarsinis krūtų ištyrimas (nuo 30 metų kasmet). Mamografija (specialus rentgeno-grafinis tyrimas) nuo 50 metų kasmet;
 skydliaukės hormonų tyrimas ir echoskopija nuo 40 metų kasmet.
 Ginekologo apžiūra, gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas ir ultragarsinis dubens organų tyrimas.
Širdies ir kraujagyslių ligos:
 matuotis kūno svorį, kūno masės indeksą (kas 1 - 3 mėnesius). Kūno masės indeksas neturi viršyti 25. Taip pat matuoti arterinį kraujo spaudimą . Optimalus kraujo spaudimas - 120/80.
 išsitirti cukraus kiekį kraujyje (nuo 40 metų kasmet). Gliukozės kiekio norma kraujyje - 5,55 mmol/l.
 tirtis lipidų (cholesterolio ir jo frakcijų) kiekį kraujyje (nuo 20 iki 40 metų kas 5 metus, po to kasmet). Normos: bendrojo cholesterolio - 2,6 - 5,2 mmol/l; didelio tankio lipidų, arba „gerojo" cholesterolio - daugiau kaip 2 mmol/l; mažo tankio arba „blogojo"- iki 3,4 mmol/l; trigliceridų - 0,5-2,3 mmol/l.
 išsitirti dėl aortos pilvinės dalies aneurizmos (išsiplėtimo). Sulaukus 65 metų amžiaus vienkartinai, ypač žmonėms, kurie surūkė bent 100 cigarečių per gyvenimą.
 atlikti miego arterijos ultragarsinį tyrimą (arterijos sienelės storio matavimą) nuo 50 metų kas 3-5 metus). Padeda nustatyti kraujagyslių aterosklerozinių pažeidimų laipsnį ir jų progresavimą.
Kitos svarbios ligos:
 bendras šlapimo tyrimas (suaugusiems kasmet);
 odontologo apžiūra ir profesionali burnos higiena (bent du kartus per metus);
 akių tyrimas su akispūdžio matavimu (nuo 40 metų kas dveji metai).

 UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS INFORMUOJA

Prevencinės programos
Net jei jaučiatės gerai, visada neprošal pasirūpinti savo sveikata, ligų prevencija. Tai primygtinai pabrėžia gydytojai, sveikatos specialistai. Lietuvoje jau kelinti metai plėtojamos gimdos kaklelio ir krūties vėžio, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. Taip pat plečiasi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pirmuosius žingsnius Vilniaus ir Kauno apskrityse sėkmingai žengia pernai vasarą pradėta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tai galimybė daugeliui žmonių nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis, tartis su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga. Dažniausiai šia liga serga 45 - 75 metų amžiaus moterys. Žinoma daug rizikos veiksnių, kuriems veikiant padidėja rizika susirgti krūties vėžiu. Nekoreguojami rizikos veiksniai: lytis, amžius (77 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu yra vyresnės nei 50 metų), genetiniai rizikos veiksniai, gyvenime anksčiau buvęs krūties vėžys ir t.t. Koreguojami rizikos veiksniai: negimdžiusios moterys ir tos, kurios pirmą vaiką pagimdė vyresnės nei 30 metų amžiaus, nemaitinimas krūtimi, rūkymas ir alkoholis, ilgalaikis geriamųjų hormoninių kontraceptikų ar pakaitinės lytinių hormonų terapijos vartojimas, kai kurie gyvensenos ypatumai (rūkymas, gausus riebaus maisto, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas). Krūties vėžio riziką mažina sveika mityba, reguliari mankšta, antioksidantai, žinomų rizikos veiksnių (alkoholio ir rūkymo) vengimas. Antrinė profilaktika padeda anksti diagnozuoti pakitimus krūtyse. Tai savityra (krūtų apčiuopa ir apžiūra), klinikinis krūtų tyrimas atliekamas gydytojo, bei mamografija (rentgeninis krūtų tyrimas). Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per trejus metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.

Gimdos kaklelio vėžys - tai antras pagal dažnumą moteris kamuojantis vėžys. Kiekvienais metais Lietuvoje šia sunkia liga suserga apie 500 moterų, o miršta apie 200 moterų. Pagrindinė to priežastis - moterys kreipiasi į gydytoją per vėlai, kai vėžys jau būna išplitęs. Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Manoma, kad 99,7 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV - žmogaus papilomas virusas, kurio yra apie 200 skirtingų rūšių. Dauguma iš jų sukelia odos karpas ir yra nepavojingi, nes į vėžį neišsivysto. Tačiau apie 30 viruso rūšių užkrečia intymios srities gleivinę. Pirminė prevencija - profilaktiniai skiepai, kurie apsaugo nuo infekcijos (šiuo atveju ŽPV) atsiradimo pašalindami priežastį. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau. Antrinė prevencija - atrankinė patikra ir ikivėžinių būklių gydymas (pvz., onkocitologinis tepinėlis, gydytojo apžiūra, kolposkopija ir kt.).

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui svarbu laiku diagnozuoti ligą ir imtis visų įmanomų priemonių kovai su ja. Todėl 50-75 m. amžiaus vyrams (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų), pagal valstybės finansuojamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kasmet nemokamai turi būti atliktas PSA lygio kraujyje tyrimas. Dėl šio tyrimo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas specialistą.
Kolorektalinis vėžys arba „storosios žarnos" vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau kaip 800 žmonių. Tyri¬mais įrodyta, jog kolorektalinis vėžys, lyginant su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti kolorektalinio vėžio atsiradimui. Svarbiausia - sveika mityba, kasdieninė mankšta ir sveikatos tikrinimai. Nustatyta, kad jei maisto racione vyrauja daug skaidulų turintis maistas, tai efektyviai apsaugo nuo kolorektalinio vėžio. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad raudonos mėsos, apdorotos (perdirbtos) mėsos, riebalų alkoholio vartojimo ribojimas ar vengimas taip pat patikimai mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fizinis aktyvumas, normalus kūno svorio palaikymas ir tabako nerūkymas irgi padeda sumažinti riziką susirgti šia liga.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Tokie tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Apskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena apie 690 tūkstančiai tokio amžiaus žmonių. Gyventojų patikros šalies mastu tikslas - mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai.

KONKURSAS "SVEIKUOLIŲ SVEIKUOLIAI"

 Lapkričio 25 dieną Anykščių vaikų darželyje - lopšelyje „Žiogelis" vyko priešmokiklinio amžiaus vaikų, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai" I etapas. Konkurso rajoninį etapą organizavo Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Anykščių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi.

Šiuo konkursu siekiama propoguoti ugdymo įstaigų bendruomenėse sveiką gyvenseną kaip kasdienį gyvenimo būdą, ugdyti vaikų ir mokinių atsakomybę, skatinti juos saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą.

Ikimokyklinės įstaigos, dalyvavusios šiame konkurse: Anykščių vaikų lopšelis - darželis „Žiogelis", Anykščių lopšelis - darželis „Žilvitis", Anykščių vaikų lopšelis - darželis „Eglutė" ir Anykščių vaikų lopšelis - darželis „Spindulėlis".
Kiekviena komanda buvo paruošusi prisistatymą. Komandos rungėsi tarpusavyje, atlikdamos judėjimo, sveikatos žinių patikrinimo užduotis, atliko praktines užduotis sveikos gyvensenos, prevencinės veiklos klausimais. Taip pat tarpusavyje rungėsi komandų kapitonai, specialiais klausimais buvo tikrinamos komandas lydėjusių pedagogų ir sveikatos priežiūros specialistų žinios.

Nugalėtoja tapo Anykščių vaikų lopšelio - darželio „Žiogelis" komanda. Laimėtojai atstovaus Anykščių rajonui II etapo konkurse, kurį organizuos Panevėžio pedagogų švietimo centras. Konkursas bus vykdomas nuo 2012 m. sausio 16 iki kovo 16 d. (paskutinis etapas vyks Vilniuje, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre, balandžio 26-27 d. ).