Meras

                                                                Sigutis Obelevičius  

Gimė 1959 m. rugpjūčio 2 d. Pažardžių kaime, Kaišiadorių rajone.
1966-1974 m. mokėsi Trakų rajono Beižonių aštuonmetėje mokykloje, 1974-1977 m. - Trakų sporto internatinėje vidurinėje mokykloje. 1977-1982 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute.
1982-1984 m. dirbo Molėtų rajono Dapkūniškių pagrindinės mokyklos mokytoju, o 1984-1988 m. - direktoriumi.
1988-2003 m. buvo Anykščių rajono Traupio pagrindinės mokyklos direktorius.
1993 m. suteiktas biologijos mokytojo metodininko, o 1994 m. eksperto vardas.
2003-2007 m. - Anykščių rajono mero pavaduotojas, nuo 2007 m. - Anykščių rajono meras. 2011 m.perrinktas antrai kadencijai.
Kasmet skaito pranešimus regioninėse ir šalies mokslinėse konferencijose.
Daugiau nei 300 mokslo populiarinimo straipsnių apie augalus, retas daržoves, Lietuvos gamtą autorius leidiniuose: „Žurnalas apie gamtą", „Lithuania ir the World", „Botanica Lithuanica", „Lietuvos rytas", „Baltasis gandras", „Sodo spalvos", „Žurnalas apie gamtą", „Valstiečių laikraštis", „Rasos", „Anykšta", „Raudoni lapai" ir kt. Knygelių „Miesto medžiai", „Pakruojo rajono gamta" (1999), „Uogos", „Nuostabus augalų pasaulis" (2000), „Sodelį sodinau" (2006) autorius „Raseinių rajono gamta", „Rokiškio krašto gamta" (1999), „Utenos rajono gamta", prof. Šapokienei skirtos knygos „Ekologinio ugdymo sūkuriuose" (1998), knygų „Širvintų krašto gamta" (2003), „Aš, Anykščių šilelis" (2006), „Lietuvos giriose" (2006), "Broli žaliašaki...Medžiai Aukštaitijos sodybose" ( 2010) ir kt. bendraautoris. 2011 m. išleido knygą „Kas po kojomis žaliuoja", 2013 m.- knygą „Gamtos dovanos".
2001 m. įteikta gamtosauginė V.Adamkaus premija, 2006 m. suteikta Žemės ūkio ministerijos nominacija „Kaimo spindulys 2005".
Prie Traupio mokyklos įkūrė vienintelį šalyje mokyklinį botanikos sodą, kuriame sukaupta daugiau kaip 5000 augalų rūšių ir veislių.
Lietuvos mikologų draugijos, Lietuvos dendrologų draugijos tarybos narys, Lietuvos gėlininkų draugijos narys. Tyrė saugomų teritorijų augaliją : Anykščių, Utenos, Rokiškio, Jonavos, Širvintų, Pakruojo, Molėtų rajonų bioįvairovę (nuo 1993).
Augalų pažinimo ir globos klubo „Medumėlė" vienas iš įkūrėjų ir tarybos narys.
Anykščių rajono tarybos narys, Tėvynės sąjungos- krikščionių demokratų partijos Anykščių skyriaus pirmininkas.
Pomėgiai - augalų tyrimai, auginimas, straipsnių, knygų rašymas, krepšinis, politika.
Žmona Alytė (g. 1964) - mokytoja. Vaikai: Sigita (g. 1986), Ginta (g. 1987), Mindaugas (g. 1989) - dirbantys, Žygimantas (g. 1992) - Vilniaus edukologijos universiteto studentas.

tel. (8 381) 58035,
el.p. sigutis.obelevicius@anyksciai.lt

Pastaruoju metu laikraštyje „Anykšta" spausdinamas rašinių ciklas apie rajono kaimo vietovėse vykdomus diversifikavimo projektus gerokai prasilenkia su tiesa. Publikacijose daugelis pateikiamų faktų neatitinka tikrovės, nepagrįstai kaltinami rajono vadovai, neturint jokių įrodymų bandoma skaitytojams suformuoti neigiamą nuomonę apie įgyvendinamų projektų skaidrumą ir t. t. Pasinaudojant tomis publikacijomis, tikrovės neatitinkantys faktai apie Anykščių rajono kaimo diversifikavimo projektų vykdymą platinami ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, norėdamas visuomenei paaiškinti visą tikrovę ir paneigti žurnalistų svaidomus nepagrįstus kaltinimus bei įtarinėjimus, paruošė rašinį, kurį pateikiame savivaldybės internetinėje svetainėje.

Apie „mero kaimą". Arba manipuliacijas pasakant dalį tiesos

Sigutis Obelevičius,
Anykščių rajono meras

Ką gerbiami „Anykštos" skaitytojai pagalvotų, radę spaudoje tokią frazę: „Mačiau, kaip gerb. Žurnalistas Lingaitis išgėrė 3 stiklines, tuoj pat sėdo į automobilį ir nuvažiavo". Garantuotai 90 procentų skaitytojų pagalvos, kad žurnalistas yra beviltiškas pijokas ir kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Nors frazėje yra nutylėtas vienas vienintelis žodis „vandens". Tačiau kaip mažutėlis tiesos nutylėjimas žiauriai iškraipo esmę ir žeidžia.
Pirmiausia turiu nuraminti skaitytojus, kad į Traupį feodalizmas negrįžo, Traupio neprivatizavau, savo kaimo neturiu ir Traupis nėra mano tėvonija. Tikrai nesiruošiau kreipti dėmesio į iš piršto laužtus kaltinimus ir aiškintis, nes neturiu dėl ko aiškintis, juolab, kad visi sprendimai, kurie susiję su kaimų diversifikavimu, yra priimti ne mano ar vicemero, o balsavus didžiajai daugumai rajono Tarybos narių, prieš tai komitetuose ir Taryboje išsiaiškinus visus kur, kiek ir kodėl? Ir, jeigu jau būtų buvęs didelis žurnalistų ar opozijos noras užkirsti kelią tariamoms neteisybėms, tai reikėjo daryti tada, kai buvo nesunkiai galima keisti sprendimus, o ne tada, kai projektai pradedami ar net baigiami įgyvendinti. Apie šio rašymo tikslus, manau, bus atskira kalba. Antra vertus, iš vystomų diversifikavimo projektų nei aš, nei vicemeras jokios asmeninės naudos neturėjom, atvirkščiai, tik vargą, nes ten, kur buvau pasodinęs labai retų rūšių liepaites Traupyje, jas turėjau iškeldinti į kitą vietą, mat ten buvo suplanuotas sporto aikštynas. Taigi, ramia sąžine galėjau vakarais rašyti knygas ar sodinti tulpes (dar galima)...
Bet kodėl visgi rašau. Rašyti paskatino šiandien prie ligoninės sutiktas pažįstamas pilietis, kuris tiesiai šviesiai išrėžė" „mere, kodėl esi toks nesąžiningas ir visus pinigus skiri savo kaimui"? Teko ilgai ir kantriai aiškinti, kad nesu krokodilas, nes žmogui sunku patikėti, kad spauda rašo netiesą, atsiprašau ne visą tiesą. Taigi, nesibaigiantis tiesos nutylėjimas paskatino paaukoti kelis vakarus ir pabandyti anykštėnams atskleisti tą A. Lingaičio ir LTV žurnalistų praleistą tiesos dalį, tą žodelį „vanduo", kuris keičia reikalo esmę. Nes besitęsiantis „Anykštoje", o iš jos pagautas ir kitų žiniasklaidos priemonių trileris apie kaimų diversifikavimą ir yra būtent toks tiesos nutylėjimas, kuris, net neabejoju, baigsis eiline žurnalistų sąjungos premija „už kovą su korupcija".
Taip, skaitant įtaigiai profesionalaus žurnalisto parašytus straipsnius, ar žiūrint TV reportažą išties susidaro įspūdis, kad blogas yra tas Krikštaponis, oj koks blogas, o jau meras Obelevičius tai tikras niekšas. Straipsniuose ne tik, kad nepasakoma visa tiesa, bet dargi įpinama ir akivaizdaus melo. Štai spalio 20 dienos „Anykštoje" rašoma: „Tuo tarpu didžiųjų seniūnijų centrai: Kavarskas, Troškūnai, Svėdasai - kompleksinės plėtros sulauks tik neaiškioje ateityje ir jiems skirtos žymiai kuklesnė sumos". Nors po to straipsnyje galima perskaityti (cituoju): „Troškūnų kompleksinei plėtrai pagal kaimų diversifikavimo programą skirta 2,873 mln litų". Priminsiu, kad Traupio diversifikavimo programai buvo skirta 1,487 mln. Ar tai žymiai kuklesnė suma nei 2,873 mln??? Panašių „sensacingų" antraščių ir sakinių yra ir daugiau, tačiau norėčiau plačiau pakalbėti apie tai, kokį „vandenį", kokią tiesą nutylėjo žurnalistas.
Šiek tiek apie bendrojo plano sprendinius
Spalio 8 dienos „Anykštoje" skambi antraštė „Rajono vadovai nusispjovė į bendrąjį planą". Gal tikrai? Čiumpu bendrąjį planą, lyginu su tuo, kas padaryta, kas daroma ir kas planuojama Anykščių rajone ir, lengviau atsikvėpęs, suprantu, kad nespjaudžiau aš į bendrąjį planą, greičiau atvirkščiai, žurnalistas nusispjovė ant mūsų, nes skaitytojams pateikė tokią „tiesą", tarsi kaimų diversifikavimo projektai būtų vienintelė investicija kaimiškose vietovėse, tarsi tarp sąvokų „bendrasis planas" ir „kaimų diversifikavimas" būtų lygybės ženklas. Panagrinėkime visi kartu. Štai ištrauka iš bendrojo plano (neįtraukiant Anykščių miesto):

„b kategorija - Troškūnai ir Svėdasai
Šių miestų teritoriją konsoliduoti su artimiausiomis kitomis gyvenamosiomis
vietovėmis, kurių prijungimo racionalumą patikslinti rengiant Troškūnų ir
Svėdasų miestų bendruosius planus. b kategorijos centrai turi galimybe plėtoti
pramonę ir verslą, taip pat pagrindines gyventojų kultūrinio - buitinio
aptarnavimo istaigas bei įmones.
c kategorijos centras - Kavarskas
c kategorijos centrams priskiriami jau susiformavę miesteliai ir kompaktiško
užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai -
seniūnijų teritorijas) ir gerus ryšius su šiose teritorijose esančiomis
gyvenamosiomis vietovėmis. Visų c kategorijos centrų teritorijas siūloma
konsoliduoti su gretimomis vietovėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo
studijoje apjungiamų teritorijų ribos suprantamos kaip salyginės užstatytų ir
numatytų užstatymui teritorijų ribos arba centralizuotų inžinerinių sistemų veiklos
ribos. Centrų teritorijos tikslinamos rengiant jų teritorijų bendruosius, detaliuosius
ar specialiuosius planus.
Vietiniai b ir c kategorijų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu
potencialu; tradicine vietovių reikšme, kurią patvirtino Anykščių rajono savivaldybės gyventojų
apklausa; tolygia centrų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu jų pasiekiamumu aplinkinių
vietovių gyventojams.
Papildomieji vietiniai centrai - d kategorija
Jie kuriami mažesnių kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra
silpnesnis, tačiau jų sklaida dėl patogios padėties teritorijoje gyventojams atlieka
žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas, skatina centralizuotų inžinerinių
sistemų plėtrą.
Siulomi d kategorijos centrai: Traupis su Levaniškiais, Kurkliai, Debeikiai, Viešintos, Andrioniškis su Ažupiečiais, Skiemonys.
e kategorijos vietovės - tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulkūs kaimai, kuriuose
plėtojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, ypatingai turizmas. Zonos, kuriose
skatintinas e kategorijų vietovių formavimasis kol kas nėra nustatytos."
Kur bendrajame plane parašyta žodis „diversifikavimas"? Kur kaimų diversifikavimo projektuose yra neatitikimas bendrajam planui? Kad tarp b, c, d kategorijos centrų nėra paminėtos Kurklių II, Ažuožerių, Burbiškio, Mačionių gyvenvietės? Betgi šios gyvenvietės patenka į e kategoriją, kur „plėtojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, ypatingai turizmas." Dar daugiau, bendrajame plane išskiriami įvairaus potencialo rekreaciniai arealai. Minėti kaimai, kaip ir Andrioniškis patenka į didelio (rajone pačio didžiausio) potencialo rekreacijos sritis, kuriose vystytinos rekreacijos sritys yra sportinė, pramoginė rekreacijos, poilsis gamtoje ir kt. Taigi, minėtų teritorijų vystymas pritaikant jas turizmo reikmėms atitinka ne tik bendrojo plano sprendiniams, bet ir ranono strateginiams planui.

Apie ES finansuojamus projektus
Labai keistai skamba pono A. Lingaičio svarstymai 2011 m. rugsėjo 22 d. „ Anykštos" straipsnyje „ES milijonai - savivaldybių vadovų kaimams". Cituoju: „12 mln. Lt. kainuojantys kaimų diversifikacijos projektai įgyvendinami taip pat naudojant valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Bendra jų suma - beveik 2,3 mln. Lt. Kai kurių savivaldybės įstaigų vadovų klausėme, ką jie darytų jeigu netikėtai gautų 2,3 mln. Lt."
Netikiu, kad aukštuosius mokslus baigęs A. Lingaitis nesuvokia, koks yra ES fondų finansavimo mechanizmas. Tiesiog vėlgi pasakant dalį tiesos, prieš „blogus" rajono vadovus nuteikinėjami žmonės, neva meras neracionaliai naudoja rajono biudžeto pinigus, bandoma supriešinti miestą ir kaimą. Pabandysiu dar kartą ponui A. Lingaičiui ir „Anykštos" skaitytojams paaiškinti, kaip ateina Europos Sąjungos lėšos į rajoną... Juk nėra taip, kad bet ką sugalvojai, čiumpi iš stalčiuko europinius milijonus ir statai statai statai. Jeigu taip būtų (juk nesame kvailiai), pirmiausiai būtume griebę europinius milijonus, statę biokuro katilines, atpiginę šilumą, po to perkėlę polikliniką į nenaudojamas ligoninės patalpas, pastatę daugiabučius namus šimtams socialinių būstų eilėse laukiančių anykštėnų, pristatę sanatorijų ir gydyklų, atidarę pasakų parką su šimtais darbo vietų anykštėnams... Deja, Europos Sąjungos pinigai yra suskirstyti į daugybę programų: vienos programos skirtos gatvėms tiesti, kitos - kaimams diversifikuoti, trečios - darželiams renovuoti, ketvirtos - senelių savarankiško gyvenimo namams steigti ir t.t. Pvz. Rajono taryba atsisakė europinio milijono, kuriuo būtų valomas ežeras ar Šventoji. Deja, to milijono kitkam panaudoti nebuvo galima ir jis atiteks kitai apskričiai. Tačiau, kad rajoną pasiektų programose išdėlioti europiniai pinigai reikia praeiti daugybę etapų, sugaišti 2-3 metus, kol turime realų rezultatą. Pradžioje ministerijos paskelbia gaires, pagal kurias savivaldybės ar kiti juridiniai asmenys teikia projektinius pasiūlymus. Dar vienas niuansas yra tas, kad paskelbus gaires, paprastai būna labai trumpas laikas iki projektinių pasiūlymų pateikimo ir tiesiog nėra laiko kažkokiems „referendumams". Žinoma, pradžioje turi būti idėjos, kurios virsta projektiniais pasiūlymais arba nevirsta. Kas tas idėjas teikia? Ogi būna labai įvairiai. Kaimų diversifikavimo projektų atveju, prašėme idėjų iš seniūnų, kad jas teiktų pasitarę su vietos gyventojais, kaimų bendruomenėmis. Kartais idėjas pateikia savivaldybės specialistai, įstaigų vadovai ar kiti asmenys. Koks būna projektų kelias pateiksiu vieną pavyzdį. Paskelbus bendradarbiavimo abipus sienos programos gaires, pas mane atėjo tuomet investicijų skyriui vadovavęs Deivis Sargūnas. Kadangi programa buvo susijusi su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o pinigai riboti (tokie, už kuriuos nepastatysi biokuro katilinių mieste), sėdėjome ir galvojome, kokį projektą teikti. Regis, Deivis pasiūlė geoterminį šildymą menų inkubatoriuje, man šovė mintis ant baseino stogo įrengti saulės kolektorius, kurie galėtų šildyti baseino vandenį ir sumažintų baseino energetines išlaidas. Pasikvietėme geriausiai baseino reikalus išmanantį bendrojo skyriaus vedėją Audronį Gališanką, kuriam taip pat patiko idėja, po to ją aptarėme su koalicijos partneriais, kreipėmės dėl pritarimo į rajono tarybą. 25 tarybos nariai dar kartą išnagrinėjo idėją, pritarė jai ir investicijų skyriaus specialistai skubiai, net savaitgaliais ruošė paraišką, vertė ją į anglų kalbą, vežė į Rygą, kur projektas buvo vertinamas, atrinktas, kaip tinkamas, taisomas ir galop patvirtintas. Tuomet sekė viešieji pirkimai projektavimui. Buvo ruošiamas projektas. Vėl viešieji pirkimai statybos darbams. Viešųjų pirkimų komisijai nustačius laimėtoją, išrinkus rangovą galop prasidės saulės kolektorių įrengimo darbai, kuriems pasibaigus - darbų priėmimas, ataskaitų rašymas.
Kodėl visa tai rašau? Tiesiog mieliems anykštėnams norėdamas parodyti, kad europiniais pinigais nelyja, parodyti, kiek daug žmonių turi įdėti pastangų ir darbo, kol ES milijonai pasiekia rajoną. Tur būt todėl tie dirbantys žmonės ir reaguoja skaudžiai, kai ritasi nepelnytos kritikos bangos iš tų piliečių, kurie rajono labui dažnai nėra pajudinę nė pirštelio. Manau, kad anykštėnai suprato ir kitą dalyką, kad jau vien dėl procedūrų ilgumo ir sudėtingumo rajono vadovai neturi realių galimybių projektus pakreipti savo naudai, nes pagrindinius, politinius sprendimus priima rajono taryba, t.y. pozicija ir opozicija, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.
Manau, kad iš mano ilgo rašymo gerbiami anykštėnai suprato, kad vienose programose skirtų pinigų negalima naudoti kitkam. Negalima kaimų diversifikavimo pinigų naudoti pašalpoms, atlyginimams, miesto vaikų žaidimo aikštelėms ar pan. Tas lėšas, įdėjus labai daug pastangų, gali imti, arba neimti ir atiduoti kitiems rajonams. Todėl niekaip negaliu jaustis kaltas, kad mūsų komanda dirba, kad įsisavina iš ES gautas lėšas, kad už tas lėšas daroma daugybė darbų ne tik Anykščiuose, bet ir mažesniuose rajono miesteliuose.
Kaimų diversifikavimo projektų eiga
Grįžkime prie kaimų diversifikacijos projektų, kurie, primenu, yra tik maža dalis ES skiriamų programų, tik segmentas iš 11 procentų regioninei plėtrai skiriamų ES lėšų, t.y. tik keli procentai Anykščių rajoną pasieksiančių europinių pinigų. Tačiau ne procentuose esmė ir gal kai kam atrodo, kad A. Lingaičio kaltinimai neverti iečių laužymo. Juolab, kad tikrai nesu Da Vinčio lygio genijus ar šventasis, turiu žmogiškųjų silpnybių ir klystantis žmogus. Tačiau man asmeniškai metami kaltinimai „galima" korupcija yra žiaurūs, nepelnyti ir žeidžiantys, nes nuo pat diversifikavimo projektų pradžios viskas buvo daroma atvirkščiai, nei pateikiama Lingaičio straipsniuose. Beje apie tai galima pasiskaityti toje pačioje 2010 metų kovo-balandžio mėnesių „Anykštoje".
Nuo pat projekto pradžios koalicijoje sutarėme, kad projektai bus vykdomi skaidriai ir demokratiškai, kiek leidžia terminai, tariantis su seniūnijomis ir bendruomenėmis. Nuo pirmos išrinkimo meru dienos sėdome su koalicijos partneriais ir galvojome, kaip kuo tolygiau paskirstyti savivaldybės, valstybės bei ES lėšas seniūnijose, kad kiekvienas rajono žmogus nors truputį pajustų gerėjančią gyvenimo kokybę. Pradžioje, nesant didesnių finansinių galimybių, bent jau nešildomose kaimo bibliotekose ir kultūros namuose įrengėme šildymą, skyrėme lėšas stogų ir sanitarinių mazgų sutvarkymui. Vėliau iš savivaldybės biudžeto pradėjome įrenginėti vandens nugeležinimo įrenginius gyvenvietėse, vėlgi skaidriai, rajono Taryboje pasitvirtinę eiliškumą pagal vartotojų skaičių bei vandens kokybę. Visų darbų nepadarysi per dieną ar metus, todėl valdančios koalicijos vizijose buvo per 4-6 metus į kiekvieną seniūniją investuoti maždaug nuo 4-6 iki 20 milijonų litų, kuo tolygiau tas investicijas paskirstant. Jeigu pvz. Traupis gauna diversifikavimo lėšas, buvo prašomos bendruomenės ir seniūnai, kad neprenduotų į didžiausius VVG projektus, sieksiančius 450 000 litų ir pan. Tarkime, Anykščių seniūnijoje kol kas didžiausios investicijos padarytos Naujuosiuose Elmininkuose, kur įvykdytas vandentiekio - kanalizacijos projektas (apie 4 mln.), asfaltuojama Elmos gatvė (672 000 Lt.), todėl čia nebuvo vykdomas kaimų diversifikavimo projektas, bet galbūt stipri ir iniciatyvi bendruomenė laimės maksimalią sumą per VVG projektus.
Apie viską iš eilės. 2008-12-09 LR VRM ministro įsakymu buvo patvirtina 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo priemonė „Prielaidų spartesnės ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas" finansavimo sąlygų aprašas, pagal kurio 9 punktą remiama:
-esamų viešųjų pastatų kaimo vietovėse modernizavimas: veikla yra skirta viešųjų pastatų (tarp jų ir nenaudojamų) pritaikymui kuriamam smulkiajam verslui (amatams) ir (arba) bendruomenės poreikiams ir (arba) socialinėms paslaugoms;
-bendruomeninės infrastruktūros gerinimas: veikla yra skirta viešųjų erdvių plėtrai atnaujinant, sukuriant naują viešosios poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūrą;
-gyvenamosios aplinkos gerinimas: veikla yra skirta apšvietimo, šaligatvių, aikščių, stovėjimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ir atnaujinimui;
Vadovaujantis aukščiau paminėto Aprašo remiamomis veiklomis įgyvendinami projektai turi atitikti paraiškos B dalies 1,5 punktą: t.y. vykdomosioms veikloms turi būti būdingos ne mažiau kaip 3 sritys, nurodytos paraiškos B dalies 1.5 punkte...
Regioninės plėtros taryboje buvo patvirtintas kvietimas teikti kaimų diversifikavimo projektinius pasiūlymus. Skubiai informuojami seniūnai, prašome jų susitikti su kaimų bendruomenių aktyvu, teikti idėjas, priešprojektinius pasiūlymus. Vėlgi ne visos idėjos atitiko projekto gaires, finansines galimybes. Pvz. neva nuskriausti Svėdasai, jeigu žurnalistai būtų norėję pateikti tikrą tiesą, būtų sužinoje, kad tuomet pateikė idėją prie ežero įsirengti modernų paplūdimį. Deja, paaiškėjo, kad valstybinės žemės tam nėra ir teko svėdasiškiams ieškoti kitų idėjų. Traupiečiai pradžioje galvojo buvusio karjero vietoje kasti didelį tvenkinį ir įrengti poilsio zoną, tačiau idėja irgi neatitiko projekto galimybėms ir terminams. Tuomet bendruomenė, išgirdusi jaunimo pageidavimus, teikė sporto aikštyno įrengimo ir kultūros namų pastato renovavimo idėją, kuriai buvo pritarta. Nors mano matymas buvo kitoks ir galvojau, kad būtų gerai Traupyje įrengti vaikų žaidimo aikštelę prie tuomet veikusios vaikų sodybos, išvalyti priešgaisrinį tvenkinį, įrengti skulptūrų, riedulių ir retų medžių parką. Tačiau bendruomenė nusprendė žemiškiau ir tikrai nė nebandžiau jos perkalbėti, nors, patikėkit, tikrai galėjau pasinaudoti savo įtaka, tačiau Traupis ne mano nuosavybė ir aš tik džiaugiuosi, kad traupiečiai turės tai, ko jie patys pageidavo.
Atrinkus Aprašą atitinkančius projektus, buvo sudarytas jų sąrašas, pristatytas rajono Tarybos nariams, rajono taryba jį nagrinėjo dalyvaujant žiniasklaidos atstovams, patvirtino. Toliau nepriklausomų ekspertų buvo rengiamos galimybių studijos, investiciniai projektai. Juos vertino specialistai Utenoje ir Vilniuje, galop buvo patvirtinti. Tuomet buvo viešieji pirkimai projektavimui, išrinktas reikalavimus atitinkantis ir mažiausią kainą pasiūlęs projektuotojas, kuris parengė preliminarius projektus. Šioje vietoje norėčiau šiek tiek sustoti. Nes dabar, kai jau projektai baigiami įgyvendinti, „Anykštos" korespondentas savivaldybės vadovus kaltina neskaidrumu ir net „galima" korupcija. Tačiau grįžkime į 2010 metų pavasarį, kai projektus pristatinėjome bendruomenėms. Į seniūnijas važiavau ir aš pats, ir vicemeras, specialistai, projektuotojai, neretai kartu važiavo ir „Anykštos" korespondentai. Apie susitikimus buvo plačiai, per visą puslapį informuojama Anykščių visuomenė ir tuomet viskas buvo skaidru, teisėta, o dabar tapo blogai. Tai kas teisus: pernykštė „Anykšta" ar šiemetinis „Anykštos" korespondentas A.Lingaitis?
Ir išties, ar dar buvo galima projektus vykdyti skaidriau? Norėčiau pacituoti keletą ištraukų iš 2010 metų „Anykštos" laikraščio. 2010-03-25 dienos „Anykštos" straipsnyje „Burbiškyje bus suremontuoti bendruomenės namai" rašoma: „Meras Sigutis Obelevičius pabrėžė, jog Europos Sąjungos struktūriniai fondai šiuo metu yra vienintelė vilties kibirkštis, todėl pirmiausia savo iniciatyvą ir turi rodyti bendruomenės. „Patys geriausi projektai ir išplaukia iš gyventojų siūlomų idėjų. Galiu beveik garantuoti, kad šis projektas praeis pirmajame etape, vadinasi labai realu, jog darbai bus pradėti dar šių metų pabaigoje", - bendruomenei kalbėjo meras" . 2010 metų kovo 30 „Anykštoje" straipsnyje „Andrioniškiečiai svarstė bibliotekos ir aikštės sutvarkymo projektą" rašoma: „Andrioniškiui pagal kaimų diversifikavimo programą tenka 800 tūkst. litų"- teigė vicemeras, pabrėždamas, kad pirmenybė gauti investicijas visuomet atitenka iniciatyviausioms bendruomenėms." 2010 m balandžio 6 dienos „Anykštoje" straipsnyje „Modernus sporto aikštynas Mačionyse" rašoma: „Kalbant konkrečiai apie šią - kaimo diversifikacijos - programą, labai svarbu, kad pati bendruomenė aktyviai dalyvautų projektų rengimo darbuose, drąsiai išsakytų ir siūlytų savo idėjas" - kalbėjo meras. Taip pat S. Obelevičius pridūrė, kad tokie projektai svarbūs ne tik todėl, kad gerėja rajono infrastruktūra, tvarkomi miesteliai ir gyvenvietės, bet ir todėl, kad daugelį darbų vykdo vietinės įmonės, išsaugodamos darbo vietas, žmonės turi galimybę užsidirbti."

Savivaldybės ir mero Anykščiai, ar mūsų visų?
Kartais, kai skaitau straipsnius spaudoje, nugirstu „nykščių" radijo laidas, perskaitau internetinius komentarus, pasijaučiu nejaukiai. Neretai informacija pateikiama taip, tarsi už viską kas vyksta gražiajame Anykščių krašte, už kiekvieną pilietį, jo laimes ir nelaimes yra atsakingas tik meras, dar kartais vicemeras, seniūnai, rajono tarybos nriai ir savivaldybės administracija. O visi kiti 29 000 rajono piliečių yra tarsi stebėtojai, tarsi angelai, iš padangių žvelgiantys, kaip gi čia tai valdžiukei sekasi, dar pasidžiaugiant, jeigu kas nors nepavyksta, tarsi tai nebūtų svarbu kiekvienam anykštėnui. Dar daugiau, kritika dėl kritikos kartais nusivažiuoja iki tokio šizofreniško lygmens, kai fotografuojamos statybvietės, nebaigti statyti objektai, bandant parodyti tariamą „netvarką", tarsi statybos galėtų vykti kitaip, lyg burtininko lazdele mostelėjus.
Šiuo metu rengiamas nepaprastai svarbus Anykščiams dokumentas - rajono strateginis planas. Planas, pagal kurį savivaldybė gyvens artimiausius kelierius metus, pagal kurį bus sudarinėjamas savivaldybės biudžetas, skiriamas prioritetinis finansavimas įvairioms gyvenimo sritims, planas, pagal kurį bus ruošiami iš ES fondų, valstybės investicijų programų bei savivaldybės biudžeto finansuojami projektai. Kiek kartų kreipėmės į politikus, visus Anykščių krašto žmones: ateikite, rašykite elektrinius laiškus (primenu savo elektronį paštą: sigutis.obelevicius@anyksciai.lt; plano rengimo koordinatorės: lina.blazyte@anyksciai.lt), skambinkite (galima skambinti Linai Blažytei tel. 58147) - siūlykite savo idėjas, kritikuokite, ginčykimės dabar, kai laikas ginčytis, o ne tada, kai jau vyksta statybos darbai ir jau nieko pakeisi nebegalima...
Ačiū visiems, kurie dirba kurdami strateginį planą, kurie kritikuoja ir teikia pasiūlymus. Kartu taip ir norisi sušukti: -„aū, kur Jūs, išmintingieji lingaičiai, galvonai, aleksiėjūnai, aūūū, gausus būry kandidatų į Seimą ir rajono Tarybą! Kur Jūs? (atsiprašau visų, jau prisidėjusių ir prisidėsiančių prie strateginio plano rengimo) Kur Jūsų pasiūlymai strateginiam planui? Kur Jūsų kritikos strėlės ir idėjos? Ar ir vėl pasikartos istorija, kad išmintis ir pasiūlymai Anykščiuose sukurti rojų atsiranda tik prieš rinkimus. Ar manote, kad gerovę galima sukurti nieko nedirbant, tik kritikuojant? Juk taip buvo ir su diversifikavimo projektais, kurie buvo svarstomi rajono Taryboje, aptariami spaudoje ir niekam nekilo jokių abejonių dėl vietos ir dėl lėšų, o bangos keliamos, kai jau viskas post factum.
Apie bendruomenes ir diversifikacijos projektus. Kodėl čia, o ne kitur?
Taigi šiek tiek pasikartosiu rašydamas, kodėl buvo vykdomi būtent šie, o ne kiti kaimų diversifikavimo projektai? Pirmiausia, kaip visada europinius projektus įgyvendinant spaudžia terminai, nes, jeigu laiku Lietuva neįsisavins ES skirtų lėšų, jos bus paimtos ir atiduotos kitoms valstybėms. Atitinkamai ir su savivaldybėms, jeigu ES lėšų nespėsime įsisavinti, jos bus perpaskirstytos ir atiduotos tiems, kas spėja. Ačiū Dievui, kol kas spėjame. Antra vertus, jau minėjau, kad mūsų tikslas buvo ir yra kuo tolygiau paskirstyti lėšas, o tas lėšų skirstymas priklauso ir nuo bendruomenių aktyvumo. Aktyviausios bendruomenės (N. Elmininkų, Staškūniškių, Traupio, Mačionių ir kt.), nelaukdamos malonių iš savivaldybės, neretai padedant verslo informaciniam centrui, jau yra laimėjusios net po keletą Žemės ūkio ministerijos finansuojamų ir kitų projektų. Pateiksiu porą bendruomenių pavyzdžių, šiaip jau labai panašiose išeitinėse sąlygose buvusių, atkampiose rajono vietovėse esančių: Vaitkūnai ir Budriai. Abi gyvenvietės, griuvus kolūkinei santvarkai, tarsi liko savotiškame užribyje, be uždarytų mokyklų, be darbo vietų vietų. Neįsižeiskite, mieli vaitkūniečiai, žinau, kad Jūsų tarpe yra daugybė sumanių ir iniciatyvių žmonių, imkitės iniciatyvos, kurkite bendruomenę, rašykite projektus, savivaldybėje yra žmonių, kas padės. Jeigu pasikliausite tais, kas vieni ant kitų rašo skundus, nieko nebus. Skundais stogo neuždengsi, televizijos kultūros namų nerenovuos. Atvirai ne kartą sakiau ir dar kartą sakau, savivaldybė biudžeto pinigais nerenovavo nė vieno pastato ir vargu ar per artimiausius metus renovuos, nes tiek lėšų neturi. Mūsų galimybės minimalios ir mes bent jau įstengėme krosnelę pastatyti Vaitkūnų kultūros namuose, nes ir tos nebuvo...Ir kitas pavyzdys Budriai. Mažėjant vaikų, teko uždaryti pradinio ugdymo skyrių, tai tik dar labiau sutelkė žmones, atsirado lyderiai, sukūrė bendruomenę, netgi neturėdami patalpų, rinkosi, organizavo talkas, net ekologinį taką pradėjo kurti, ir štai jau turi pasirengę projektą per vietos veiklos grupes, kurio dėka tikisi gauti per 400 000 litų ir susitvarkyti bendruomenės patalpas.
2011 metų spalio 15 dienos „Anykštos" straipsnyje „Opozicija žada rajono vadovus skųsti etikos sargams" teigiama: „Į kaimelius, kuriuose gyvena patys, esą investuojami milijonai, tuo metu didžiausios seniūnijos skursta". Ar taip yra iš tikrųjų? Dar kartą pasikartosiu, kad kaimų diversifikavimo projektai sudaro tik mažą dalį visų į rajoną ateinančių investicijų ir negalima vienos programos nagrinėti ištrauktos iš visų investicijų. Man regis neatsakingą teiginį paneigia ta pati „Anykšta", kurioje apie neva „skurstantį" Kavarską 2010 metų kovo 18 dienos straipsnyje „Sutvarkys Kavarsko šaltinio aplinką" rašoma: „...jeigu niekas nesutrukdys, 2010-2011 metais į Kavarsko seniūniją bus investuota apie 9 mln litų. Tai tokie pinigai, kokių kaimas nematė nuo kolchozų laikų", tvirtino meras. Pasak jo, Janušavoje bus įrengti vandens gerinimo ir nugeležinimo įrenginiai, skirtos lėšos Kavarsko renovuoti mokyklos pastatą, miestelyje ketinama įkurti daugiafunkcinį kultūros centrą, ateis pinigai rekonstruoti melioracijos sistemas". Džiaugiuosi, kad, nors kai kurie darbai šiek tiek nusikėlė, bet mano pažadai prieš pusantrų metų buvo netgi pernelyg pesimistiniai, nes prieš mėnesį rajono Taryba pritarė Kavarsko-Janušavos aglomeracijos vandentiekio ir kanalizacijos projektui, kuriam preliminariai skirta apie 11 milijonų litų, 400 000 litų skirta šaligatvių rekonstrukcijai (kaip tik šiuo metu daromas labai reikalingas šaligatvis prie kapinių) ir kt.
Bus daugiau