Projektų vykdymas

Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2009

  Tarptautinis kultūrinis projektas

    Antrus metus iš eilės Anykščių rajono savivaldybė kartu su VšĮ „Artkomas“ vykdo tarptautinį  kultūrinį  projektą  „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Šio projekto pagrindinis tikslas - suteikti galimybę garsiems menininkams pristatyti savo kūrybą , supažindinti plačiąją visuomenę su šiuolaikiniu menu ir jo tendencijomis  ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Buvo numatyta, jog parodos vyks istoriniuose, savo praeitimi bei architektūra garsėjančiuose pastatuose.Tuo pat metu projektas atkreiptų dėmesį į mūsų turtingą architektūros palikimą bei suteiktų daugiau išsamios informacijos apie jį.  Anykščių  koplyčia - vienas iš nedaugelio pastatų, išlikusių mūsų mieste iš XIX a. vidurio. Manoma, jog ji pastatyta 1858m..Šiuo metu joje įsikūręs Kamerinių menų centras, kuriame vyksta įvairūs kameriniai renginiai, susitikimai su menininkais, antrame aukšte pristatomos profesionalaus meno parodos, bei  Civilinės metrikacijos skyrius.
  2008 m. balandžio - gruodžio mėn.vyko tarptautinio kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pirmas etapas. Anykščių Senoje koplyčioje ,  Kamerinių menų centre,  projekto metu pristatytos parodos sulaukė didelio  tiek  miesto visuomenės, tiek svečių dėmesio. Lankytojai galėjo gėrėtis Sergej Novikov(Ukraina), Laimono Šmergelio, Aliaus Berdenkovo, Miglės Kosinskaitės, Ingos Likšaitės, Vidmanto Gerulaičio, Arūno Daujoto darbais.
   2009 m. balandžio 4 d. prasidėjo tarptautinio kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ antrasis etapas. Menotyrininkė Elena Černiauskaitė savo straipsnyje pristato Anykščių Senojoje koplyčioje, Kamerinių menų centre,   vyksiančiose parodose dalyvaujančius menininkus bei jų kūrybą:

    

 Praėjusiais metais pradėjęs gyvavimą ir susilaukęs didelio susidomėjimo projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ tęsiasi. Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, 2009 metais Kamerinių menų centre Anykščiuose publikai pristatomos autorinės penkių menininkų iš Lietuvos ir Gruzijos parodos. Personalinėmis parodomis savo kūrybą pristatys daug gerbėjų įvairių kartų žiūrovų tarpe turintys mūsų šalies menininkai Algirdas Petrulis, Jonas Daniliauskas, akvarelistų grupės „AQUA“ narys Eugenijus Nalevaika, Nomeda Saukienė,  taip pat Lietuvoje dar nematyta tapytoja iš Gruzijos Maka Batiashvili.
Maka Batiashvili – jauna Gruzijos sostinėje gyvenanti ir dirbanti tapytoja, fotografė, video menininkė ir knygų iliustratorė, kurios darbai eksponuoti ne tik gimtojoje šalyje – jie yra rodyti Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Armėnijoje, Olandijoje surengtose grupinėse ir personalinėse parodose. Jos darbai pasižymi išskirtine meile gyvenimui – dailininkė dažniausiai abstrakčiose erdvėse fiksuoja žmogaus kasdienybę, išraiškingais spalviniais potėpiais kurdama per save transformuotą savitą pasaulį, kuriame susiduria realybė ir idealizmas. Maka įkvėpimo semiasi stebėdama pasaulį ir sužavi gebėjimu paprastais motyvais išreikšti vaizduojamųjų personažų vidinės būsenos ir aplinkos santykį, vizualiai primindama Lietuvoje žinomiausio Gruzijos dailininko Pirosmanio tapybą.
Algirdo Petrulio ir Jono Švažo mokinį Joną Daniliauską tapyboje domina  žmogaus prigimties nepaprastumas. Įkvėpimo jis semiasi gamtoje ir kaimo žmonių gyvenime, jaunystės prisiminimuose. Nors išilgintos nusmailėjančios formos priešingos Makos Batiashvili vaizduojamoms monumentalioms figūroms, tačiau savotiška abstrahuojančia stilizacija – kai kas pavadintų ją primityvumu – šių dailininkų kūryba randa sąlyčio taškų.
           Vargu ar šiuolaikinėje lietuvių dailėje atsirastų kas kitas, galįs prilygti Nacionalinės premijos laureato Algirdo Petrulio tapyboje kuriamai plastikai ir koloritui. O ir toks šviesus požiūris į pasaulį retas XX–XXI amžių sandūros kultūroje. Šio dailininko tapyba – tarsi opozicija įprastam lietuviškam ekspresionizmui. Jo paveikslų plastika daugiau impresionistinė, pusiau abstrakčios geometrizuotos formos, dinamiškos kompozicijos, jų įvairovė, palyginti ryškus, muzikalus, poetiškas koloritas. Skambios, harmoningos spalvos kuria emocinę įtampą, o neišsenkantis kūrybingumas, meistriškai įvaldyta technika ir plastinės raiškos priemonės apjungia motyvus į vientisas nepakartojamas objektyvias pasaulio darnos vizijas, atskleidžiančias tapybos grožį ir tobulumą.
Priešinga ramybės, pastovumo ir meilės gyvenimui kupinai A. Petrulio tapybai dar vienos projekte dalyvaujančios moters – Nomedos Saukienės– kūryba. Dailininkė – tikrų tikriausia tapytoja – nepalikdama laisvos vietos savo drobėse su karštligiška jėga tapo secesinius ornamentus primenančius spalvingus gaivališkus augalų šabakštynus. Jie – tarsi fonas „bedvasiams“ veikėjams (išblyškusiems vaikams, gyvūnų kailiams), tačiau  patys yra veikėjai – gyvybingai „plėšrūs“ besiraizgantys alijošiai, vilkdalgiai,  pelargonijos, hortenzijos, gaivalingumu kontrastuoja su žmonėmis ar gyvūnais. Nomedai svarbi spalva ir drobė, besikeičiantys spalviniai niuansai, nuotaika ir dvasia – visuose darbuose juntama vidinė įtampa, paslėpta grėsmė.
    
                                                                                                               Elena Černiauskaitė