Kontaktai:  
J.Biliūno g. 23, LT-29111 Anykščiai
Juridinių asmenų registras.
Kodas 188774637
Tel. (8 381) 58035,
faks. (8 381) 58088
El. paštas
info@anyksciai.lt
s
bck
2017 kovas
fow

s

Renginių kalendorius
P
A
T
K
P
Š
S
27
28
4
5
6
10
12
14
15
19
20
21
22
23
26
27
1
2
Visi
s

*print*Gyventojų dažniausiai užduodami klausimai


ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI (D.U.K.) IR KITA NAUDINGA INFORMACIJA.


1. Ką reiškia „asmens aptarnavimas „Vieno langelio" principu"?
„Vienas langelis" - fizinė ar elektroninė vieta, kurioje pilietis gali gauti visas ar dalį viešojo administravimo institucijų teikiamų viešųjų/administracinių paslaugų. Remiantis vieno langelio principais, visus reikalus pilietis gali susitvarkyti vienoje vietoje: bendraujant su valstybės tarnautoju tiesiogiai, telefonu, faksu, internetu ar kitais būdais. Asmenims nebereikia papildomai ieškoti informacijos, pateikti papildomų dokumentų, perskambinti ar pakartotinai kreiptis ir vėl aiškinti savo padėtį.
Aptarnavimo „Vieno langelio" principu paskirtis:
• Sutaupyti žmonėms laiko
• Supaprastinti dokumentų tvarkymą
• Leisti žmogui sekti jo prašymo arbo skundo nagrinėjimą
Asmenys Anykščių rajono savivaldybės administracijoje priimami ir aptarnaujami „Vieno langelio" principu kiekvieną darbo dieną:
• Pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 17.00 val.;
• Penktadieniais nuo 7.30 iki 15.45 val.

2. Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai ir kada ji skiriama?
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (153 Eur).
Atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (204 Eur) ir mokinys auga nepilnoje šeimoje, šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų, mokinys yra neįgalus, tėvai yra neįgalūs ir nedirbantys, tėvai yra nedirbantys pensininkai.
Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas.
Mokiniams taip pat skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.
Dėl socialinės paramos mokiniams, taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 d.

3. Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?
Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo;
2) pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (102 Eur);
3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
* vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
* savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
* nedirba, nes:
* mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau negu jiems sukaks 24 metai;
* yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
* yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
* vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
* asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
* yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
* vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
* vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).
Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:
* kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
* tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

4. Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
1. Bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
3. Įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs sumokėti skolą.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
* būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
* geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
* karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.
Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešajame registre.
Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

5. Koks socialinės pašalpos dydis?
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui (102 Eur) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims sudaro:
1) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
2) antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
3) trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

6. Kas gali gauti išmokas vaikams?
Išmoka vaikui mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu:
1. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (BSI) išmoka (28,5 Eur) per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP).
2. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP:
* kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;
* kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jeigu šių bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

7. Kur galima kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo pensininkui?
Neįgaliesiems, sulaukusiems pensinio amžiaus, yra nustatomas specialiųjų poreikių lygis ir išduodamas Neįgaliojo pažymėjimas.
Asmens specialiųjų poreikių lygį savivaldybėje nustato komisija.
Kai senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tokiam asmeniui nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas darbingumo lygis (išskyrus specialiuosius poreikius), nustatomas neterminuotas specialiųjų poreikių lygis, remiantis jo pateikta darbingumo lygio pažyma arba pateiktu neįgaliojo pažymėjimu:
* Esant 0 - 25 proc. darbingumo lygiui, nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis.
* Esant 30 - 55 proc. darbingumo lygiui, nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Asmuo (arba jo sutuoktinis, jo pilnamečiai vaikai, globėjas (rūpintojas) arba jo įgaliotas atstovas, arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas) pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių.

8. Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas?
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką nustatomas pareiškėjo socialinių paslaugų poreikis. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybės tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.
Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, priimamas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.

9. Kas gali gauti nemokamą teisinę pagalbą?
Pirminė teisinė pagalba - teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą.
Pirminę teisinę pagalbą nemokamai gali gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Pirminė teisinė pagalba teikiama tiesiogiai asmeniui atvykus į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių adresu J. Biliūno g. 23, 308 kab., kreiptis el. paštu zita.karaliuniene@anyksciai.lt, telefonu 50 744  nustatytomis darbo valandomis.

10. Viena pažįstama šeima mėgsta išgerti. Kai tėvai geria, tai neprižiūri savo vaikų, vaikai badauja. Ką daryti? Kur kreiptis?
Apie vaikų nepriežiūrą ir saugios bei sveikos aplinkos jiems neužtikrinimą būtina pranešti (telefonu, elektroniniu laišku, paštu ar nuvykus) savivaldybės, kurioje gyvena minėta motina, administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Pranešdami apie vaiko teisių pažeidimus, galite nenurodyti savo pavardės, kontaktinių duomenų, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistams turėtumėte pateikti vaiko teisių pažeidimų faktus (fizinio, emocinio, seksualinio smurto, nepriežiūros požymius), vaikų bei jų tėvų vardus ir pavardes (jei žinote) bei šeimos adresą (būtina).
Po darbo valandų ar savaitgaliais, jei kiltų įtarimų, jog vaikų sveikatai ar gyvybei gali kilti pavojus, prašome skambinti policijai bendruoju pagalbos telefonu 112.

11. Teismo sprendimu vaikai gyvena su motina. Ar reikalingas tėvo sutikimas, jei motina su vaiku nori laikinai išvykti į užsienį? Ar būtina apie tai informuoti tėvą?
Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis laikinai gali išvykti ir vienas, t. y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų, ir su vienu iš tėvų be tėvų (kito tėvo) sutikimo. Jam būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų kito tėvo rašytinio sutikimo taip pat nereikia.
Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos Respublikos pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą.
Tik vaikui į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notaro patvirtintas sutikimas.
Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo".

12. Vaiko tėvai išsituokę, paauglės mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Šis tenkina visus dukros norus, nes nori jai įsiteikti. Motina moka už išlaikymą, bet negali turėti įtakos dukters auklėjimui. Tėvas su motina visiškai nesitaria, jos neinformuoja apie dukros mokymąsi, sveikatą, elgesį. Kokios motinos teisės?
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tėvų valdžios (teisių ir pareigų) lygybę. Taip pat yra numatytas principas, kad tėvai dėl visų su vaiku susijusių klausimų sprendimus priima bendru sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad „visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas". Manytina, kad teismas galėtų spręsti ne tik klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, bet ir kitus klausimus, dėl kurių nesutaria vaiko tėvai.
Taip pat būtina pažymėti, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, labai svarbi vaiko, kuris sugeba išreikšti savo norus ir pažiūras, nuomonė. Į ją galima neatsižvelgti tik tuo atveju, jei vaiko nuomonė prieštarauja vaiko interesams. Vaiko nuomonės svarba įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose.

13. Vaiko motina neleidžia seneliams bendrauti su anūke. Kur kreiptis šiuo klausimu?
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad vaiko tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. vaiko broliais ar seserimis ir seneliais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais.
Vaiko teisių apsaugos skyrius gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams.
Jei tėvai nevykdo Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su šio skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą.

14. Turiu sūnų, mes su sūnaus tėvu nesusituokę, kartu negyvename. Ar gali berniuką įvaikinti mano draugas, kuris mane ves, be vaiko biologinio tėvo sutikimo?
Norint, jog Jūsų būsimas sutuoktinis įvaikintų Jūsų sūnų, tikrasis vaiko tėvas (įrašytas vaiko gimimo liudijime) turi patvirtinti teisme sutikimą įvaikinti vaiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.212 straipsnio 1 dalimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 str. minėto sutikimo nereikalaujama, jeigu: tėvai yra nežinomi ar mirę, ar tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, ar tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. 1 d. nustato, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

15. Ką reikia daryti, kad institucijoje globojamas vaikas galėtų laikinai svečiuotis asmens namuose? Ar vaiką galima pagloboti tik keletą dienų ar ir ilgesnį laiką? Ar būtina turėti nuosavą būstą?
Savanoriška globa - tai pastovūs trumpalaikiai susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Tokie susitikimai turi būti planuojami ir neatsitiktiniai, kad vaikas jaustųsi saugus, žinotų, ką ir kada asmuo, paimantis jį svečiuotis, planuoja kartu veikti.
Laikinai svečiuotis gali tik vyresnio amžiaus vaikai (pas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį gali laikinai svečiuotis ne jaunesnis kaip 5 metų vaikas, pas užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį - ne jaunesnis kaip 7 metų vaikas). Dauguma šio amžiaus vaikų jau geba adekvačiai įvertinti situaciją bei suprasti, kad buvimas šeimoje bus tik laikinas, o šeimos ir vaiko santykis paremtas draugiškumo principu.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo, pageidaujantis priimti laikinai svečiuotis vaiką, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pateikdamas tokius dokumentus: rašytinį prašymą dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis, asmens tapatybės patvirtinančio dokumento kopiją ir nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimą. Vaiko teisių apsaugos skyrius ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos įvertina asmens galimybes priimti vaiką laikinai svečiuotis (patikrina asmens buities ir gyvenimo sąlygas, išsiaiškina fizinio asmens galimybes tenkinti vaiko poreikius, ar kartu su fiziniu asmeniu gyvenantys asmenys sutinka, kad vaikas laikinai svečiuotųsi) ir surašo išvadą apie fizinio asmens tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis. Fizinis asmuo, gavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigiamą išvadą apie jo tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis, kreipiasi į vaikų globos instituciją, kurioje gyvena konkretus vaikas.
Asmens šeiminė padėtis, pavyzdžiui, jis yra išsiskyręs, nėra kliūtis laikinam vaiko svečiavimuisi jo šeimoje. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato reikalavimo asmenims, norintiems globoti vaiką ar paimti jį svečiuotis, turėti būstą, kuris priklausytų jiems nuosavybės teise. Svarbiausia, kad minėti asmenys turėtų tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Atestuoti socialiniai darbuotojai arba savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertina šias sąlygas, taigi - ir butą.

16. Kokio amžiaus žmonės gali globoti vaikus? Kokius dokumentus reikia pateikti?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnį globėjais gali būti skiriami asmenys iki 65 metų amžiaus (artimajam giminaičiui gali būti taikoma išimtis). Vaiko globėjais negali būti asmenys, neturintys 21 metų, išskyrus artimuosius vaiko giminaičius.
Nusprendę globoti vaiką, Anykščių rajono gyventojai turi kreiptis į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Dėl globos reikia pateikti tokius dokumentus:
* rašytinį prašymą, kuriame nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, išlaikomų asmenų skaičius, šeimos sudėtis, globos (rūpybos) motyvai, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičius, jų amžius, lytis, globos (rūpybos) rūšis. Prašyme taip pat nurodoma, ar fizinis asmuo sutinka, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pats savarankiškai surinktų apie jį jo kitus dokumentus, duomenis ir informaciją;
* Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (046a forma);
* kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad asmuo taptų vaiko globėju (rūpintoju).

17. Kiek laiko užtruktų susitvarkyti dokumentus dėl vaiko globos?
Vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatų 12 punktu, fizinio asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimas atliekamas per kiek galima trumpesnį laikotarpį - ne ilgesnį nei 6 mėn. nuo rašytinio prašymo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikimo dienos.
Skyrimo globėju (rūpintoju) procedūros etapai:
1. Pradinis asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), įvertinimas. Šį įvertinimą atlieka Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jis apima fizinio asmens pateiktų dokumentų ir papildomų duomenų apie jo sveikatą, teistumą, šeiminę, materialinę padėtį ir kt. surinkimą bei įvertinimą. Tai trunka ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo skirti globėju (rūpintoju) pateikimo.
2. Mokymai būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įtėviams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais) asmenims, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius. Jų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėn. nuo teigiamo pradinio įvertinimo priėmimo ir duomenų apie būsimąjį globėją (rūpintoją) pateikimo Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) specialistams. Mokymus sudaro 10 grupinių sesijų ir 1-2 individualūs susitikimai būsimųjų globėjų (rūpintojų) ar įtėvių namuose.
3. Išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) parengimas. Jis trunka ne ilgiau nei 30 dienų nuo mokymų pasibaigimo.
4. Sprendimo dėl fizinio asmens teikimo skirti vaiko globėju (rūpintoju) priėmimas. Sprendimas priimamas tada, kai būna atliktos visos aukščiau išvardytos procedūros.

18. Man neterminuotai apribota motinos valdžia. Vaikų globėjas neleidžia susitikti su vaikais. Ką man daryti, kad galėčiau su jais bendrauti?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis nustato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka pareiga teikti vaikui priteistą išlaikymą. Taip pat išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnio 5 punktas nustato, jog vaiko globėjas (rūpintojas) turi netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.
Vaiko globą (rūpybą) šeimoje prižiūri Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris įvertins turimus faktus ir nustatys, ar Jūsų pasimatymai su vaikais atitinka pastarųjų interesus.

19. Kokias atvejais kompensuojamos visos vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir 1-8 klasių mokinių važiavimo į mokyklą ir atgal išlaidos?
Vadovaujantis Anykščių rajono mokyklų mokinių ir vaikų globos namų vaikų vežiojimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1-TS-283 (toliau - Tvarkos aprašas), 3.2 punktu, visos važiavimo išlaidos kompensuojamos vaikams, ugdomiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir 1-8 klasių mokiniams, mokyklų darbo dienomis važiuojantiems į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą
Tvarkos aprašo 3.3, 3.4 punktuose nustatyti atvejai, kai vaikams, ugdomiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ir 1-8 klasių mokiniams, važiuojantiems į mokyklą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu reguliaraus susisiekimo autobusais, šių mokyklų darbo dienomis, taip pat kompensuojamos visos važiavimo išlaidos :
1. mokiniams, kurie Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka perkelti į kitą (ne artimiausią) mokyklą;
2. mokiniams, kurie mokosi ne artimiausioje mokykloje, kai artimiausia mokykla dėl objektyvių priežasčių negali suteikti psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos.

20. Į kurią civilinės metrikacijos įstaigą reikia kreiptis, norint įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytą santuoką - ar pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ar pagal bažnyčios buvimo vietą?
Bažnyčios (konfesijos) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

21. Ar galima tuoktis Anykščių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, jei abu asmenys, ketinantys registruoti santuoką, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Anykščių rajone?

Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu susituokiantieji ar jų tėvai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuoka registruojama paskutinės susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

22. Kur registruojamas vaiko gimimas?

Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

23. Kas gali pateikti prašymą vaiko gimimui registruoti? Apie vaiko gimimą žodžiu arba raštu pareiškia vaiko tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, - giminaičiai, kaimynai, sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos institucija. Jeigu dėl vaiko gimimo įregistravimo kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą turi būti pareiškiama raštu. Pareiškime turi būti nurodomas vaiko vardas, pavardė, tautybė.

24. Kaip įregistruoti vaiko, kurio tėvai nėra įregistravę santuokos, gimimą? Jei vaiko tėvai nėra susituokę, tai vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Pateikus notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, vaiko tėvu bus įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

25. Kur registruojamas tėvystės pripažinimas?  Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos, jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas, civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo originalą.

26. Per kiek laiko turi būti įregistruotas vaiko gimimas?  Vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.

27. Kokia pavardė suteikiama vaikui, jeigu tėvų pavardės skirtingos?Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė tėvų susitarimu.

28. Ar galima suteikti vaikui du vardus?Taip, vaikui gali būti suteikiami du vardai.

29. Per kiek laiko bus išnagrinėtas prašymas pakeisti vardą/pavardę? Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Prireikus atkurti prarastą civilinės būklės akto įrašą arba gauti iš užsienio valstybių institucijų ar valstybės archyvo civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, pažymas, civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 4 mėnesių.

30. Ar prašymą pakeisti vardą/pavardę gali pateikti tik asmeniškai asmuo, kuris nori keisti vardą/pavardę? Prašymas gali būti pateikiamas asmeniškai, per atstovą arba konsulinę įstaigą.

31. Ar gali keisti vardą, pavardę nepilnametis vaikas? Nepilnamečiui vaikui keisti vardą galima. Pavardė nepilnamečiui vaikui gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę.

32. Kokia yra vardo/pavardės keitimo procedūra? Pareiškėjas pateikia prašymą, užvedama byla, civilinės metrikacijos įstaiga surenka civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, kuriuose bus keičiamas vardas ar pavardė. Surinkus reikiamą informaciją, civilinės metrikacijos įstaiga surašo išvadą, siūlydama pakeisti vardą, pavardę arba jų nekeisti. Ši išvada kartu su byla siunčiama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri tvirtina išvadą byloje.

33. Ar gali moteris turėti vyriškos formos pavardę? Moterų pavardės keičiamos (suteikiamos) vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. Nr. N-2(87) nutarimu ,,Dėl moterų pavardžių darymo", kuriame nenumatyta, kad moteris gali turėti vyriškos formos pavardę.

34. Į kurią civilinės metrikacijos įstaigą reikia kreiptis dėl ištuokos liudijimo gavimo po santuokos nutraukimo - ar pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ar pagal teismo, priėmusio sprendimą dėl santuokos nutraukimo, buvimo vietą? Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Ištuokos liudijimą galima gauti gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

35. Kur kreiptis praradus gimimo, santuokos, ištuokos ar mirties liudijimą? Asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, gali kreiptis į jų pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą.

36. Esu išsituokęs (-usi). Ar galiu gauti pakartotinį santuokos liudijimą? Santuokos pabaigos arba jos pripažinimo negaliojančia atveju pakartotinis santuokos liudijimas neišduodamas. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas atitinkamas pažymėjimas.

37. Kur registruojama mirusio asmens mirtis?  Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), remiantis medicininiu mirties liudijimu.

38. Kiek daugiabučio namo butų savininkų turi pritarti renovacijai?
50 proc. + vienas būsto savininkas. Sprendimą įgyvendinti namo atnaujinimo projektą priima būsto savininkai susirinkime arba balsuodami paštu. Susirinkimą turi kviesti namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (bendrija, butų ūkio įmonė arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas).

39. Kokia parama bus teikiama nepasiturintiems ar renovacijos proceso metu tapusiems nemokiais gyventojams?
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą visai renovacijai, t. y. jiems sumokamos visos investicijų projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidos, paskolos ir palūkanų grąžinimas. Lygiai tokios pat taisyklės galios ir asmenims, kurie socialiai remtinais taps jau įsibėgėjus renovacijai.

40. Ar socialiai remtini asmenys, kurie nepritars namo energetinio efektyvumo didinimo projekto įgyvendinimui, praras teisę į šildymo išlaidų kompensaciją?
Taip, tokią teisę praras, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Pirmus metus kompensacija bus sumažinta 50 proc. antrus ir trečius metus - 100 proc.

41. Ar taip nėra, kad namo gyventojai, kurie negauna kompensacijos už šildymą, turės padengti kredito ir palūkanų dalį už socialiai remtinus namo gyventojus?
Savivaldybė bendrijai ar namo administratoriui, už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, jiems tenkančią kredito dalį ir palūkanas sumokės iš anksto, todėl kitiems namo gyventojams nereikės padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už šiuos kaimynus.

42. Kur galima rasti informaciją apie Savivaldybės vykdomą daugiabučių namų atnaujinimo programą?
Savivaldybės puslapyje www.anyksciai.lt.
http://www.anyksciai.lt/lt/paslaugos/daugiabuciu-namu-atnaujin-2pje.html
Informaciją dėl daugiabučių namų atnaujinimo teikia:
Loreta Pesliakienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistė, tel. (8 381) 58 046, mob. 8 687 50 731, el.p. loreta.pesliakiene@anyksciai.lt
Alvydas Gervinskas, UAB Anykščių komunalinio ūkio projektų vadovas, tel. (8 381) 51 630, mob. 8 612 78 907, el. p. anyksciurenovacija@zebra.lt

43. Ar valstybė teikia paramą individualių gyvenamųjų namų atnaujinimui?
Taip, valstybė teikia paramą individualių gyvenamųjų namų atnaujinimui.
Individualių namų atnaujinimo programą administruoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Kvietimai teikti projektų registracijos formas skelbiami kiekvienų metų pirmoje pusėje (apie kovo-gegužės mėn.), kai yra patvirtinti visi reikalingi teisės aktai. Kvietimai teikti registracijos formas skelbiami Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse: www.laaif.lt www.am.lt , tel. (8 5) 216 95 99, el. p. laaif@laaif.lt

44. Ką „gydo" Savivaldybės gydytoja?

1995 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1552 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1237 redakcija) „Dėl savivaldybės gydytojo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" 1 punkte yra skelbiama: „Savivaldybės gydytojas yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje. Savivaldybės gydytojas gali vadovauti savivaldybės administracijos sveikatinimo veiklos struktūriniam padaliniui". Taigi „Savivaldybės gydytojas" - tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta pareigybė. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės gydytojo uždaviniai yra:
1. Įgyvendinti savivaldybėje valstybės sveikatos politiką;
2. Derinti savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą įgyvendinant sveikatos programas;
3. Organizuoti įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių savivaldybės teritorijoje, sanitarinę priežiūrą.
Įgyvendinant savivaldybėje valstybės sveikatos politiką, savivaldybės gydytojas savivaldybėje organizuoja Lietuvos sveikatos programos, valstybinių sveikatos programų ir kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą, organizuoja pirminę ir valstybės perduotą antrinę sveikatos priežiūrą, organizuoja sveikatinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, savivaldybės tarybos narių, savivaldybės administracijos padalinių paklausimus ir rengia jiems atsakymus savo veiklos klausimais, organizuoja triukšmo stebėseną (monitoringą) tyliosiose zonose ir kita. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės gydytojas kuruoja trijų rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir visuomenės sveikatos priežiūrą, ruošia rajono savivaldybės Tarybos sprendimus ir kitus teisės aktus, atsako į įvairių institucijų raštus, nagrinėja gyventojų skundus, dalyvauja komisijų veikloje ir kita.

45. Ar Savivaldybė teikia paramą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO)?
Savivaldybė finansuoja konkurso būdu laimėjusių projektų įgyvendinimą.
Apie Savivaldybės teikiamą paramą Anykščių rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms informacija teikiama http://www.anyksciai.lt/lt/veikla/veiklos-srytys/nvo.html
Kontaktinis asmuo: Loreta Pesliakienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistė, tel. (8 381) 58 046, mob. 8 687 50 731, el.p. loreta.pesliakiene@anyksciai.lt

 

s