Anykščių rajono verslo aplinka

Didžiausią Anykščių rajone veikiančių įmonių dalį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, tarp kurių aiškiai dominuoja mažiau negu 10 darbuotojų turinčios mikroįmonės – net 229 arba 63 proc. nuo visų SVV subjektų regione. Tuo tarpu daugiau negu 250 darbuotojų turinti stambaus verslo įmonė Anykščių rajone yra tik viena. Anykščių rajono įmonės 2007 m. sudarė apie 18,38 proc. Utenos apskrityje veikiančių įmonių. Pagal šį rodiklį Anykščių rajonas nusileido tik Utenos rajonui ir smarkiai lenkė kitus apskrities rajonus: Ignalinos r. sav., Molėtų r. sav., Visagino sav., Zarasų r. sav.
72 proc. visų rajone registruotų įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Detalizuojant pagal verslo įmonės rūšį Lietuvos statistikos departamento duomenimis rajone 2007 m. buvo 231 individualios įmonės, 113 uždarųjų akcinių bendrovių, 81 asociacija, 29 savivaldybės biudžetinės įstaigos, 10 Valstybės biudžetinių įstaigų ir 9 viešosios įstaigos bei 27 kitų teisinių formų įstaigos.
Rajone nuolat didėja veikiančių ūkio subjektų skaičius, auga parduotos pramonės produkcijos apimtis. Tai siejama su didžiausių įmonių veiklos rezultatais – AB „Anykščių vynas”, AB „Anykščių varis”, UAB „Jara”, AB „Anykščių kvarcas”. Pagrindinė Anykščių krašto pramonės produkcijos dalis sukuriama panaudojus vietinius gamtinius išteklius.
SVV subjektų vyraujančios ekonominės veiklos - didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybinių medžiagų gamyba ir prekyba bei krovinių pervežimas – beveik 40 proc. Po jų eina šios veiklos: apdirbamoji gamyba – 14 proc., žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė – 10 proc..
Vertinant gyventojų verslumo lygį, 1000-ui gyventojų tenkančių įmonių skaičius Anykščių rajone yra vienas didžiausių Utenos apskrityje (išskyrus Utenos rajoną), tačiau žymiai atsilieka nuo bendro Lietuvos rodiklio. Lietuvoje 2007 m. vidutiniškai teko 22 įmonės, Utenos apskrityje – 18, Anykščių rajone – 15. Žemą verslumo lygį Anykščių rajone bei Lietuvoje taip pat lemia mokesčių sistema, Europos struktūrinių fondų paramos skirstymas neatsižvelgiant į regionų išsivystymo lygį bei sunki administracinė našta verslui.
Laikotarpiu, kai reikia keisti technologijas, sukurti modernias paslaugas, perduoti vadybos įgūdžius, didelę reikšmę įgyja kapitalo investicijos iš šalių, pasiekusių aukštesnį išsivystymo lygį. Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia užsienio investicijas pritraukia šalies miestai ir rajonai su gerai išvystyta infrastruktūra ir palankia geopolitine padėtimi. Tiesioginės užsienio investicijos Anykščių rajone yra labai mažos  ir 2007 m. sausio 1 d. siekė tik 0,6 mln. Lt (18 Lt vienam gyventojui Lietuvoje – 8 545 Lt)). Tai sudarė tik 0,002 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų bei tik 0,64 proc. visų Utenos apskrities tiesioginių užsienio investicijų. Nors užsienio investicijos Lietuvoje pastoviai didėja, Anykščių rajone iki 2005 m. užsienio investicijos mažėjo ir tik nuo 2006 m. pastebimas augimas. Taip yra dėl kol kas vyraujančios tendencijos, kai tiesioginės užsienio investicijos daugiausia telkiamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač sostinėje, taip pat ir tokiuose ekonomiškai patraukliuose rajonuose kaip Utena. Tačiau dabartinėje Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje pabrėžiama, kad sprendžiant regioninės plėtros problemas yra neišvengiamas tolygesnis investicijų pasiskirstymas šalies teritorijoje. Ši problema yra ypatingai aktuali ir visai Utenos apskričiai.
Verslo paramos infrastruktūra Anykščių rajone panaši į kitų šalies regionų: veikia Anykščių turizmo informacijos centras (ATIC), Anykščių jaunimo verslumo centras, Ladigos g. 1-13 ir Anykščių verslo informacinis centras (AVIC) A. Baranausko a. 2., Tel. (8 381) 59 089, El.paštas anvic@cabletv.lt Šis teikia nemokamą informaciją pradedantiems verslininkams, konsultuoja įmones, rengia juridinius dokumentus, verslo planus, investicinius projektus, ieško verslo partnerių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, organizuoja kursus, seminarus pradedantiems verslą bei jau plėtojantiems veiklą.