Istorija
Archeologiniai radiniai liudija, kad Anykščių apylinkėse žmonės gyveno vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Kovų su kalavijuočiais laikotarpiu šios apylinkės turėjo nemažą gynybinę reikšmę. Net manyta, kad apie 2 km į šiaurę nuo miesto esančiame dideliame X-XIII a. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvusi Mindaugo sostinė Voruta. Pastaruoju metu tai kritikuojama. Piliakalnis buvo įrengtas tarp dviejų 100-150 m pločio daubų, kuriomis tekėjo užtvenkti Vorelis ir Volupis.Prie buvusio Šeimyniškėlių piliakalnio gyvenvietė neišliko. Pasibaigus karams su kalavijuočiais, ji susiformavo toje vietoje, kur dabar yra Anykščiai. Iš to atsirado dvi miesto genezės hipotezės.
Toje vietoje, kur dabar Anykščiai, jau nuo seno buvusi gyvenvietė, nes labai patogi ne tik gyventi, bet ir prekiauti. Šventąja, o po to Nerimi ir Nemunu prekės galėjo būti gabenamos į vakarinius šalies rajonus ir pajūrį. Galbūt jau II tūkstantmečio pradžioje per vietovę ėjęs ir sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Rygą. Jis minimas 1338 m., o XVIa. Pavadintas "didžiuoju vieškeliu". Archeologiniai radiniai liudija, kad jau X-XIII a. per Anykščių apylinkes keliavę pirkliai turėjo ryšių su Rusijos miestais. Tačiau dėl dažnų kalavijuočių puldinėjimų Anykščių gyvenvietė anksti išnyko. Ji buvo atkurta tik po Pabaisko mūšio. Todėl tik po to ji ir paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose.
Kol kas žinomuose autentiškuose dokumentuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1442 m., t. y. praėjus 7 metams po Pabaisko mūšio.
Anykščiai priklausė dvaro valdytojui (arba jo vietininkui) ir klebonui (jam mažesnė dalis). Tarp jų buvo nesutarimų 1529, 1530, 1538, 1540 m. ir vėliau, dažnokai keičiantis ne tik klebonams, bet ir dvaro valdytojams. Tai miestui kenkė.
Bene pirmą kartą Anykščiai pažymėti 1578-1580 m. M. Strubičiaus žemėlapyje, kuriame atvaizduota Žečpospolitos karo su Rusija arena. Miestas nurodomas tik kairiajame Šventosios krante.
1919 m. buvo įsteigtas valsčius, 1922 m. - vilnų karšimo ir verpimo dirbtuvė, 1926 m. - vyno dirbtuvė. Dar 1916 m. buvo atkurta lietuviška pradinė mokykla, o 1920 m. įsteigta progimnazija. 1922 m. įkurtas vienuolynas, o prie jo - liaudies mokykla. Buvo atstatyta ir žydų pradinė mokykla, įsteigta 1910 m.
1938 m. Anykščiams suteiktos miesto teisės. Tuo metu jie buvo įgiję ir vasarvietės reikšmę. Padaugėjo amatininkų, daugiau buvo gaminama vyno, tačiau susmulkėjo ir ėmė skursti prekyba. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių.
Fašistinės okupacijos metais Anykščiai labai nukentėjo. Buvo sušaudyta nemažai gyventojų, o 1944 m. susprogdinti abu tiltai, sunaikintas centras ir Užupio jurisdika. Miesto ūkinė veikla buvo paralyžiuota.
Kadangi Anykščius dažnai niokojo gaisrai, juose beveik neliko vertingų pastatų. Miesto urbanistinė vertė priklauso nuo kai kurių plano ir tūrinės-erdvinės kompozicijos savitumų bei tipiškų bruožų, originalios urbanistinės raidos.
